Dailininkė Nancy Rourke: nuo 20th Century Fox iki kurčiųjų meno
Nancy Rourke yra žinoma De'VIA menininkė. De'VIA yra judėjimas už kurčiųjų meną.
De'VIA yra judėjimas už kurčiųjų meną. De'VIA kovoja už kurčiųjų požiūrį ir vizualinį meną. Šis judėjimas buvo įkurtas 1989 m. Jį įkūrė devyni kurtieji. N. Rourke yra gerai žinoma dėl kovos įgyvendinant De'VIA planą, kurio tikslas yra didinti kurčiųjų meno sąmoningumą ir skatinti kurčiuosius menininkus.
N. Rourke pradėjo piešti būdama šešerių metų. Jos tėvai dar nežinojo, kad ji gimė kurčia. Ji užaugo San Diego mieste, Kalifornijoje.
San Diego, Kalifornija, JAV
Nuotrauka iš https://lt.wikipedia.org/wiki/San_Diegas
N. Rourke lankė girdinčiųjų mokykla ir buvo mokoma pagal griežtą oralinio mokymo programą. Visą vaikystę ji piešė, vėliau studijavo grafinį dizainą ir piešimą Kurčiųjų nacionaliniame technologijų institute ir Ročesterio ( angl. Rochester ) technologijų institute Niujorke. Ji įgijo kompiuterių grafikos dizaino ir piešimo magistro laipsnį.
1979 m. N. Rourke savo darbus pirmą kartą pristatė Nacionalinėje meno galerijoje Vašingtone. Ji buvo tarp 12 kurčiųjų menininkų. Ir... ji nustojo piešti, nes netikėjo, kad jos kūryba gali būti sėkminga meno pasaulyje.
20 metų ji dirbo grafikos dizainere Xerox kompanijoje San Diege. Jos kitas darbas buvo didelėje kino kompanijoje 20th Century Fox, kur ji sukūrė spalvų paletes, skirtas spalvinti klasikinius baltai juodus filmus. Ji kūrė paletes žymiems filmams: Kasablanka, King Kongas, Šerlokas Holmsas ir daugybei populiaraus amerikiečių aktoriaus Džono Veino ( angl. JohnWayne ) filmų.
Filmo “Kasablanka“ ištrauka
Nuotrauka iš https://en.wikipedia.org/wiki/Casablanca
1991 m. N. Rourke persikėlė į Sietlą ir dirbo grafikos dizainere Microsoft, kurdama Windows ikonas. Ji netikėtai buvo atleista ir nusprendė, kad laikas vėl piešti. 8 metus N. Rourke piešė viską, pradedant portretais, baigiant kraštovaizdžiais. Taip buvo iki 2010 m., kai ji įsitraukė į De'VIA judėjimą ir suprato, kad atrado savo aistrą. Ji vis atidėliojo norą išreikšti patirtą audizmą ir spaudimą išoralizmo propaguotojų. Iš pradžių N. Rourke nesiryžo parodyti savo darbų pasauliui, bet kai parodė, nebegalėjo sustoti. Jos piešinių temos: kurtystė, kurčiųjų kultūra, audizmas, kurčiųjų istorija, kurčiųjų politika, amerikiečių gestų kalba, bilingvizmas.
N. Rourke sako, kad jos kūryboje dominuoja pasipriešinimo ir išsilaisvinimo temos. Ji kuria žodžių, vaizdinių, spalvų ir kitomis konstrukcijomis, kurios vaizduojamos mėlyna juosta, geltona šviesa, rankomis, akimis, drambliais ir t. t.
Nancy Rourke
Nuotrauka iš http://www.dwu.org/#!3-of-31-Nancy-Rourke/cg3h/54f47af30cf27b8ab218ca97
Savo piešiniais N. Rourke išsako politinį pareiškimą. Ji užfiksuoja piešiniuose visuomenę, kuriai reikia dėmesio. Jos kūryba iš dalies yra šviečiamoji, ugdomoji, o iš dalies – skatinimas atsibusti. Pasipriešinimo darbuose matoma prielankumo kaukė, lingvistinė kontraversija, oralizmas, integravimas, genų inžinerija, komunikacijos barjeras, kolonizavimas ir audizmas. Kituose piešiniuose rodoma amerikiečių gestų kalba, kurčiųjų kultūra, identitetas, priėmimas, kurčiųjų istorija, kurtystė.
Išsilaisvinimo mene N. Rourke sumaišo pasipriešinimą ir įsitvirtinimą. Ji piešia, kad kurtieji yra kontroliuojami dominuojančių audistų. Ji siekia parodyti, kaip kurtieji kentėjo daug metų atgal, kai Aristotelis sakė, kad kurtieji gimė be pojūčių ir neveiksnūs dėl tam tikros priežasties. N. Rourke teigia, kad šiais laikais per daug diskriminacijos, todėl ji nori tai parodyti.
Dailininkės darbuose jaučiama fovizmoir DeStijl judėjimo įtaka. Fovizmas ( pranc. les fauves 'laukiniai žvėrys' ) – tai modernaus meno srovė, atsiradusi XX a. pradžioje. Svarbiausia fovistų išraiškos priemonė – intensyvios, nenatūralios spalvos. DeStijl judėjimas susikūrė 1917 m. Olandijoje. Šis menas siekia abstrakcija, formos ir spalvos grynumu išlaisvinti meną. Pagrindinis grupės tapytojas – Piet Mondrian. N. Rourke sako, kad jai patinka šiose meno kryptyse naudojamos spalvos.
N. Rourke piešinys
Nuotrauka iš http://www.nancyrourke.com/communityaccountability.htm
Pavyzdžiai ir simboliai N. Rourke piešiniuose:
Mėlyna juosta: įkalinimas, nuolankumo kaukė, etiketė, amerikiečių gestų kalbos draudimas.
Šviesiai geltona spalva: tai, ką kurtieji gali matyti.
Tamsiai geltona spalva: viltis ir šviesa.
Šviesiai pilka – melsva spalva: kurtystė.
DNR struktūra: genų inžinerija, paveldimas kurtumas, kurtumo genas, eugenika ( mokslas apie žmonių biologinių savybių pagerinimą ).
Ranka: kurtieji, kurčiųjų pasididžiavimas, kurčiųjų kultūra, kalba, komunikacija.
Ausis, burna: audizmas, oralizmas, genų inžinerija, eugenika, Aleksandras Grehemas Belas ( angl. Alexander Graham Bell ).
Raudoni / mėlyni antakiai: N. Rourke stilius.
Širdis: kurčiojo širdis, kurčiojo protas.
Virvės: suvaržymas, audizmas, įkalinimas, kolonizacija, kurčiasis kaip lėlė.
Įtrūkimai: beveik išnykstantys, įspėjimas.
Pagalbos grupė: įspėjimas, saugumas, apsauga.
Juoda / mėlyna / balta spalvos: oralizmas, audizmas, prielankumo kaukė.
Dramblys: Aleksandras Grehemas Belas ir jo asociacija.
Geltonas arklys: kurtieji.
Juoda skylė, ratas: invazija, puolimas, antroji oralizmo banga.
Raudonas kalnas: kurtieji kovoja, kad liktų stiprūs, nugalėtų oralizmą.
Straipsnis parengtas remiantis šaltiniais:
http://www.dwu.org/#!3-of-31-Nancy-Rourke/cg3h/54f47af30cf27b8ab218ca97
http://www.nancyrourke.com/biography.htm
http://karund.stud.if.ktu.lt/de-stijl-judejimas/
https://lt.wikipedia.org/wiki/Fovizmas
https://en.wikipedia.org/wiki/Casablanca
http://www.nancyrourke.com/communityaccountability.htm
Kokia jūsų reakcija?
