EUD Generalinė Asamblėja 2024: apžvalga

Kiekvienais metais vykstantis Europos kurčiųjų sąjungos (EUD) suvažiavimas (GA) šiemet Europos Sąjungos (ES) nacionalinių kurčiųjų asociacijų (NAD) lyderius gegužės 23- 25 dienomis sukvietė į EUD būstinę Briuselį, Belgiją. EUD priklauso 31 nacionalinės kurčiųjų asociacijos. Suvažiavime dalyvavo 29 valstybės. Iš Lietuvos dalyvavo du atstovai: LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė bei viceprezidentas Paulius Jurjonas.

                              EUD GA atstovauja LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė ir viceprezidentas Paulius Jurjonas

Pirmoji diena.

Pirmąją gegužės 23 dieną vyko trys seminarai: apie aplinkos ir informacijos prieinamumą, visų gestų kalbų pripažinimą oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat buvo kalbėta ir  apie kalbų mažumas, apie kurią EUD Valdybos nariai pasidalins plačiau netolimoje ateityje.
Kalbant apie aplinkos ir informacijos prieinamumą, daugiausiai orientuotasi į 112 programėlę arba pagalbos numerį bei galimybę ekstremalių situacijų metu išsikviesti pagalbą. Pristačius šias temas buvo atlikta tiesioginė apklausa iš seminare susirinkusių dalyvių (apklausoje dalyvavo 22 valstybių atstovai). Iš apklausoje dalyvavusių dalyvių net 64 procentų nurodė, kad pagalbą kviečiasi tiesiai iš telefono, ir tik 36 proc. turi specialią pagalbos išsikvietimo programėlę. Sekantis klausimas buvo, ar yra galimybė išsikviesti pagalbą savo šalies nacionaline gestų kalba. Į šį klausimą 38 proc. respondentų atsakė, kad taip, bet kuriuo metu, 42 proc. atsakė, kad ne ir 17 proc. nurodė, kad taip, bet yra laiko limitas, pvz., nuo 09 val. iki 17 val. Statistika atskleidžia, kad mes lietuviai, galime pasidžiaugti, kad turime puikiai veikiančią 112 pagalbos programėlę, kuri suteikia galimybę išsikviesti pagalbą patogiu formatu: SMS žinute, vaizdo skambučiu, paprastu skambučiu bei galimybę naudotis vertimo paslaugomis visą parą per ,,Skype‘‘ programą, kontaktu: 24/7LGKvertimas. Taip pat 30 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad pagalbą išsikviesti gali tik SMS žinute, 22 proc. tik gestų kalba, na o 43 proc. nurodė, kad turi galimybę išsikviesti dviems būdais: gestų kalba vaizdo skambučiu bei palaikant tiesioginę komunikaciją per pokalbių skiltį raštu (RTT ir gestų kalba). Atlikus apklausą buvo pereita prie kitų duomenų: ar kasdieninės naujienos (žinių kanalas/-ai) yra verčiamos į gestų kalbą? 74 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad taip, 13 proc., kad kartais ir tiek pat atsakė, kad retai. Paskutinis klausimas buvo, ar be kasdieninių naujienų (žinių) yra verčiamos ir kitos programos. Į šį klausimą 52 proc. nurodė, kad taip, 43 proc. ne, o likę 4 proc. atsakė, kad nežino. Visa ši statistinė apžvalga yra labai svarbi įsivertinti, kaip mes gyvename Lietuvoje ir kokias sąlygas turi kitos ES valstybės. EUD planuoja padaryti išsamesnę analizę dėl 112 aplikacijos bei pagalbos prieinamumo.

Sekanti, ne mažiau svarbi tema buvo visų gestų kalbų pripažinimas oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Nors skamba labai sudėtingai, o galbūt ir sunkiai įgyvendinamai, bet EUD turi viziją, kad visos ES gestų kalbos būtų oficialiai pripažintos ir naudojamos Europos Parlamente, Europos Komisijoje bei Europos vadovų Taryboje. Šiai dienai visos kalbinės grupės turi galimybę, pavyzdžiui, Europos Parlamente, gauti informaciją jų pasirinkta gimtąja kalba, tuo tarpu, kurtiesiems yra siūlomas tik vertimas į tarptautinius gestus. EUD Valdyba pabrėžia, kad ne visi moka tarptautinius gestus, todėl norėtųsi, kad kaip ir girdintieji, kurtieji turėtų teisę į galimybę stebėti pranešimus ar kelti klausimus, dalyvauti diskusijose jų gimtąja gestų kalba. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad visos NAD asociacijos susivienytų ir per metus laiko surinktų 1 milijoną parašų. Tiek reikia, kad prašymas ir / ar siūlymas būtų priimtas. Tai būtų puiki dovana ir pasiekimas mums visiems, juk 2025 metais švęsime EUD veiklos 40-metį.

                                                       LKD atstovai su Baltijos kurčiųjų organizacijų atstovais

Antroji diena.

Antrąją, gegužės 24 dieną buvo skirta Belgijos atstovams. Jie pristatė du pagrindinius pranešimus: kodėl Belgija turi dvi kurčiųjų organizacijas bei skiriamas  dėmesys sveikatos sistemai. Pasižiūrėjus į Belgijos žemėlapį (pav. 1) matysime 3 skirtingus regionus: raudonos spalvos teritorijoje dominuoja nyderlandų kalba, žalios spalvos regione - prancūzų kalba, o geltonos spalvos regione – vokiečių kalba. Briuselyje komunikacija vyksta mišriuoju būdu.
Belgija turi dvi kurčiųjų federacijas: prancūziškai kalbanti Belgijos kurčiųjų federacija (FFSB) bei Doof Vlaanderen (kurčiųjų Flandrija (aut. pastaba: Flandrija - šiaurinė Belgijos dalis). Istorinis ir politinis kontekstas: pirmoji dvikalbė kurčiųjų federacija susikūrė 1936 metais, o 1977 metais įvykus reformai atsirado du padaliniai: kalbinė ir politinė. FFSB bei Doof Vlaander kaip ir Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė šventes organizuoja bendrai. Gestų kalbos vertimo paslaugos yra išskiriamos į šias tris grupes: prancūzų bendruomenei (LSBF) teikiamos nuo 2003 metų, flemandų bendruomenei (VGT) nuo 2006 metų, vokiečių kalbinei bendruomenei (DGS) nuo 2019 metų. Tai yra pagrindinė priežastis kodėl Belgija turi dvi kurčiųjų federacijas (pav. 2). Po šio istorinio konteksto Markku Jokinen (buvęs EUD bei WFD prezidentas) pristatė statistinę darbuotojų bei savanorių informaciją, išanalizavęs visas ES kurčiųjų organizacijas. Analizės metu paaiškėjo, kad daugiausiai darbuotojų (43 darbuotojai) turi Šveicarijos kurčiųjų federacija, o mažiausiai - vokiečių kurčiųjų asociacija (3 darbuotojai). LKD šiuo metu turi 11 darbuotojų. Tuo tarpu, FNSF bei Nyderlanduose visi dirba tik savanorystės principu. FNSF turi 60 savanorių, 5500 narių bei 85 kurčiųjų asociacijas, Nydernalndų Dovenschap 8 savanorius, 430 individualių narių bei 9 kurčiųjų klubus. Palyginimui, Islandijoje yra 7 darbuotojai, 186 individualūs nariai; Maltoje 5 darbuotojai, 29 nariai ir vienas kurčiųjų klubas. Grįžtant prie Belgijos Doof Vlaander federacijos, čia yra 22 darbuotojų, 300 savanorių, iš kurių 60-70 savanorių užsiima advokacine veikla. Doof Vlaander turi daug skirtingų krypčių, pavyzdžiui, kurčneregių, jaunimo, feminizmo, sąmoningumo, švenčių ir pan. kuriuose priskiriami savanoriai.

                                                 Belgijos žemėlapis, trys skirtingi regionai (pav.1, pav.2)

Sekantis belgų pranešimas buvo apie prieinamumą sveikatos sistemoje: patirties pasidalijimas ir internetinio puslapio pristatymas. Kaip ir visose pasaulio valstybėse, Belgija ne išimtis – susiduria su iššūkiais sveikatos sistemoje. Tai paskatino juos sukurti internetinį puslapį, kuriame galima rasti išsamią, su sveikata susijusią, informaciją gestų kalba. Tai svarbus žingsnis, kad kurtieji galėtų priimti sprendimus savo sveikatos rūpinimosi procese. Internetinio puslapio prieiga: www.isasi.be. Užėjus į interinetinę svetainę, iš karto matome visą žmogaus sveikatos sistemą. Pavyzdžiui, paspaudus ant inforkrininės sistemos, galima išsamiau susipažinti su skydliaukės veikla, smegenų liaukomis ir pan. Žinoma, internetinis puslapis dar nėra prieinamas, tačiau daug informacijos jau yra pateikta gestų kalba.

                                                                                                       Internetinės svetainės www.isasi.be pristatymas

Pasibaigus šiam pristatymui toliau buvo organizuotas darbas grupėse šiais klausimais: kokių pokyčių reikia, kad būtų pagerintas sveikatos sistemos prieinamumas kurčiųjų bendruomenei? Čia grupėse reikėjo išsirinkti pagrindinę problemą ar iššūkį ir pasinaudojus probleminio medžio įrankiu sudėlioti priežastis bei poveikį. Peržvelgus rezultatus EUD Valdybos nariai apibendrino, kad dauguma grupėse išskyrė komunikacijos barjerą, kurčiųjų kultūros nežinojimą. Pasak darbo grupių, pagerinus komunikacijos prieinamumą, padidėtų kurčiųjų savarankiškumas, saugumo jausmas ir žinoma – lygybė. Išskirta ir daugiau priežasčių bei pasekmių.

Darbo grupėse buvo diskutuota ir apie organizacijos veikimo principus. LKD atstovai diskutavo kartu su Vengrijos, Liuksemburgo, Latvijos, Estijos ir Belgijos atstovais. Visi (išskyrus Belgiją) pripažino, kad pritraukti savanorius yra be galo sunku. Dauguma jų neįžvelgia savanorystės naudos, norėtų gauti užmokestį ar kitą motyvacinį atlygį. EUD Valdyba mato poreikį organizuoti mokymus / seminarus ES nevyriausybinėms kurčiųjų organizacijoms savanorystės klausimu.

Trečioji diena

Trečiąją, gegužės 25 d. vyko EUD GA. EUD prezidentė Sofia Isari kartu su Valdybos nariais pristatė EUD metinę veiklos ataskaitą. 2023 metais vyko 7 Valdybos posėdžiai. Pagal projektą (CRPD) buvo įgyvendintos šios veiklos: ES kurčiųjų teisių skatinimas ir gynimas būsimose ES iniciatyvose, politikoje ir teisės aktuose, kuriais yra siekiamas neįgaliųjų įsitraukimas ir prieinamumas; Europos neįgaliųjų teisių strategijos (ESRPD) 2021 – 2030 veiksmų užtikrinimas, kad būtų plėtojami atsižvelgiant į kurčiųjų teises; JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas; kurčiųjų įtrauktis Europos Sąjungoje. Įgyvendinant šiuos tikslus buvo organizuojami internetiniai ir kontaktiniai seminarai,  mokymai, rengiamos oficialios rekomendacijos ir / ar ataskaitos. Po veiklos ataskaitos buvo pristatyta ir 2023 metų finansinė ataskaita, kuri buvo sėkmingai patvirtinta Generalinės Asamblėjos delegatų. Patvirtinus svarbiausių ataskaitų rinkinius EUD Valdybos nariai pristatė ir 2024 metų planus, bei suplanuotos biudžeto išlaidos.

Tradiciškai, po ataskaitų patvirtinimo seka pasiūlymų svarstymas. Šį kartą pasiūlymus iš anksto pateikė trys valstybės.
Švedijos atstovų pasiūlymas: darbas už kurčiųjų vaikų teisę į gestų kalbą mokykloje. Praėjusiais metais Švedijoje vykusiame EUD GA buvo pasiūlyta tvirtinti kurčiųjų vaikų teisių deklaraciją, kuri vėliau buvo patvirtinta Pasaulio Kurčiųjų Federacijos Generalinėje Asamblėjoje. Šiemet Švedijos atstovai siūlė, kad EUD nuolat dirbtų siekdama šviesti apie kurčiųjų vaikų teisę į jų nacionalinę gestų kalbą mokykloje, apie galimas rizikas, jeigu vaikas negauna švietimo jo gimtąja gestų kalba, kad gestų kalba yra ypatingai svarbi siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą ir žinių įsisavinimą. Suvažiavimo delegatai pritarė šiam pasiūlymui, o tuo tarpu Švedijos atstovai yra įpareigoti parengti veiksmų planą šiam siūlymui įgyvendinti.

Belgijos atstovai pateikė pasiūlymą organizuoti Europos kurčiųjų forumą. Pasak jų, šiuo metu nėra forumo ar kitos panašios platformos, kur kurtieji žmonės galėtų susirinkti ir dalintis informacija, įžvalgomis, patirtimi, tyrimais, pasiekimais ar pan. ES šalyse yra daug patirties įvairiose srityse, ypač tarp kurčiųjų profesionalų, todėl Belgijos atstovai mato prasmę galimybę sukurti forumą, kuris būtų atviras ne tik EUD delegatams, bet visiems Europos kurtiesiems. Šis pasiūlymas buvo atmestas argumentuojant, kad nėra aišku, kas būtų atsakingas už tokio forumo organizavimą, nerimauta, kad toks renginys pareikalautų papildomų finansinių ir žmogiškųjų resursų. Įvertinę, kad idėjai reikia tikslesnio išgryninimo,  Belgijos atsovai savo pasiūlymą atsiėmė.

Suomijos atstovai teikė siūlymą dėl avarinės komunikacijos prieinamumo, krizinių situacijų metu. Suomija ES prieinamumo direktyvos reikalavimus įgyvendino minimaliai. 112 pagalbos skambučiai yra prieinami teksto ir balso skambučio formatais. Aplikacija, kurios veikimo principas artimas Lietuvoje veikiančiai programėlei, Suomijoje planuojama, kad bus įdiegta tik 2025 m. birželį. Šis Suomijos pasiūlymas / svarstymas buvo atmestas, argumentuojant  kad skubios pagalbos sistemos parengimas ar komunikacija krizinių situacijų metu buvo svarstyta pirmąją EUD Suvažiavimo dieną, kurios metu buvo atliekamas ir tiesioginis klausimynas, siekiant išsiaiškinti bendrą situaciją visose ES valstybėse.

Kiti klausimai
Pasibaigus siūlymams buvo svarstyti kiti klausimai. Šioje dalyje sunerimta dėl dirbtinio intelekto, baiminimąsi, kad dirbtinio intelekto kuriamos gestų kalbos vertimo programėlės neužgožtų vertėjų teikiamų vertimo paslaugų. Labai svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas gali teikti tik bazinio vertimo paslaugas, pavyzdžiui, instruktažą oro uostuose ar pan., bet jis negali atstoti kasdienio bendravimo poreikių. Būtina apibrėžti dirbtinio intelekto limitus. Taip pat sunerimta, kad televizijoje nėra nustatyti gestų kalbos vertimo paslaugų reikalavimai dėl vertėjo dydžio, užsklandos, subtitrų. Suomijos atstovai išreiškė poreikį nustatyti standartus, kurie apibrėžtų kokybišką vertimo paslaugų teikimą televizijos formatu. Pastebėta, kad būtina didinti ir titruojamų laidų skaičių. Ši problema ypatingai opi ne tik kitose ES valstybėse, bet ir Lietuvoje.

Jubiliejinė EUD GA pagal ES Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių sąrašą 2025 m. vyks Varšuvoje, Lenkijoje.

LKD informacija