Juan Pablo Bonet – pirmosios knygos apie kurčiųjų ugdymą autorius

Jis gimė 1560 m., Ispanijoje. Mirė 1620 m., taip pat Ispanijoje. J. P. Bonet ėmė vystyti vieną seniausių ir vieną iš sėkmingiausių kurčiųjų mokymo metodų. Jo metodas padėjo vystyti kurčiųjų verbalinius ( kalbinius ) ir neverbalinius sugebėjimus. J. P. Bonet metodas rėmėsi Pedro Poncede León darbais.

J. P. Bonet savo metodą aprašė knygoje “Alfabeto raidžių sumažinimas ir kurčių – nebylių mokymas kalbėti“. Knyga buvo išleista 1620 m. Madride. Tai – pirmoji knyga, skirta kurčiųjų švietimui. Knyga laikoma pirmuoju moderniu kurčiųjų švietimo traktatu.

Knygą sudarė keturios dalys. Pirma dalis yra fonetikos aprašymas, ji apima abėcėlės fonetiką ir yra svarbi, mokant vaiką skaityti. Antroji knygos dalis yra apie kurčiųjų ar neprigirdinčių vaikų mokymą kalbėti. J. P. Bonet rekomendavo naudoti vienos rankos abėcėlę, kai tam tikra pirštų kombinacija žymi raidę, ir taip pat naudoti atspausdintas raides. Taikydamas šią kombinaciją, J. P. Bonet mokė kurčius vaikus kalbėti.

Jis naudojo visas įmanomas technikas, kad vystytų savo mokymo metodą. Jis pradėjo nuo užrašytų žodžių nagrinėjimo ir mokė raidžių fonetikos – kaip jos tariamos, pabrėždamas teisingą lūpų ir liežuvio padėtį. J. P. Bonet taip pat mokė gestų ir pirštų abėcėlės. J. P. Bonet siekė prisidėti prie kurčiųjų žmonių švietimo Ispanijoje.

Juan Pablo Bonet

Nuotrauka iš https://en.wikipedia.org/wiki/Juan_Pablo_Bonet

J. P. Bonet buvo Friaso regiono kunigaikščio sekretorius. Vienas iš kunigaikščio sūnų buvo kurčias nuo gimimo. J. P. Bonet stebėjo, kaip vaikas yra mokomas ir nusprendė pabandyti mokyti pats. Turtingose ir kilmingose šeimose gimdavo kurčiųjų vaikų. Tėvai norėjo, kad jie būtų mokomi, nes kai kurie kurtieji sūnūs galėjo paveldėti giminės turtus, o raštingumas buvo privalomas, norint juos pripažinti įpėdiniais.

J. P. Bonet gestų sistema ir abėcėlė turėjo įtakos daugeliui gestų kalbų: ispanų gestų kalbai, prancūzų gestų kalbai ir amerikiečių gestų kalbai.

Pirmoji knyga, skirta kurčiųjų švietimui.

J. P. Bonet knyga “Alfabeto raidžių sumažinimas ir kurčių – nebylių mokymas kalbėti“

Nuotrauka iš https://en.wikipedia.org/wiki/Juan_Pablo_Bonet

J. P. Bonet teigė, kad labai svarbu kuo anksčiau nustatyti vaiko kurtumą ir pradėti jį ugdyti. Labai svarbu sukurti aplink vaiką jam priimtiną kalbinę aplinką. Pavyzdžiui, J. P. Bonet reikalavo, kad visi, gyvenantys su kurčiuoju, vartotų pirštų abėcėlę. J. P. Bonet knyga pasibaigia dviem dalimis: viena apie numerius, o kitą apie graikų kalbą.

J. P. Bonet mokė remdamasis pojūčių ugdymu. Jis mokė remdamasis objektų panašumais ir priešingybėmis. Jis rėmėsi daiktų ypatybėmis, pavyzdžiui: dydžiu, pločiu, spalva, svoriu. Jo pamokoje vaikas turėjo išmokti įvairių žodžių, frazių ir jais išreikšti savo mintis. Vaikas buvo klausinėjamas apie kokio nors objekto savybes. Kai kurie daiktai buvo tokie panašus, kad reikėjo ne tik matyti, bet ir galvoti.

Straipsnis parengtas remiantis informacija:

·         https://www.britannica.com/biography/Juan-Pablo-Bonet

·         https://en.wikipedia.org/wiki/Juan_Pablo_Bonet

·         http://ahistoryblog.com/2012/07/30/juan-pablo-bonet-1573-1633-the-miracle-worker/