Kurčioji Ema – Sąjūdžio kelio herojė

Kurčioji Ema dalijasi Sąjūdžio kelio ikoniškos akimirkos prisiminimais.

Kurčioji Ema – Sąjūdžio kelio herojė
4 raidžių deriniu Ema pranešė pasauliui apie Nepriklausomą Lietuvą

 

Kurčiųjų mokykloje ką tik baigėsi pamokos ir Ema nerimavo, ar spės į mitingo pradžią. Veikti reikėjo greitai. Mergaitė paėmė piešimo popieriaus lapą ir, kiek pasvarsčiusi, spalvikliu nupiešė 4 raides. Tada dar minutėlę pagalvojo ir dvi viduriniąsias ryžtingai užbraukė. Dabar į akis metėsi tik dvi raidės, prie kurių junginio akis dar tik pratinosi – LR (Lietuvos Respublika). Ėjo 1990 m. balandžio 4 d.

Kas galėjo pagalvoti, kad ši lakoniškai įkūnyta idėja vos po kelių valandų penkiolikmetę LKNUC ugdytinę padarys žvaigžde, įrašys į Sąjūdžio kelio istoriją. Simpatiškos mergaitės su plakatu prie Seimo nuotrauką įsidės daugybė pasaulio leidinių, ją rodys televizijos.

„Oras buvo prastas, lijo. Spalviklio dažai piešimo popieriaus lapu nuo raidžių tekėjo žemyn, o daugybė ratu apstojusių fotografų ir operatorių mane ragino: „Pakelk plakatą aukščiau!“, „Dar truputį aukščiau, pasistiebk, mergyt!“ – prisiminė to meto įvykius pašnekovė.

 

              Istorinę relikviją lietuvė saugo jau 31-erius metus                   Ema Afonso-Bender su vyru Marku ir savo vaikais Simonu ir Sara

 

Kai po šešerių metų Ema ryžosi laimės ieškoti svetur, kartu su ja iškeliavo ir plakatas. Daugybę metų istorinė relikvija gulėjo šeimos namo rūsyje Karlsruhe, kol netikėtai buvo „pažadinta“ Lietuvai minint Nepriklausomybės 30-metį. Ponia Ema sužinojo, kad viena iš daugelio 1990 m. darytų jos nuotraukų (autorius – Zenonas Nekrošius) pateko į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fondus, yra eksponuojama. Ir tuomet Ema Afonso-Bender nusprendė, kad vėl laikas imti plakatą į rankas ir priminti Nepriklausomybės pradžią. Į „Facebook“ LGK Lietuvių gestų kalbos grupę įkelta jos nuotrauka taikliai kliudė patriotinius lietuvių jausmus ir sulaukė daugybės patiktukų. Diskusijos ir emocijos Kovo 11-ąją neslūgo ir šiemet.  

Jau ketvirtį amžiaus lietuvė savo laimę kuria Vokietijoje. Čia ji sutiko savo gyvenimo žmogų Marką Benderį, čia užaugino sūnų Simoną, jau didelė ir jųdviejų su Marku dukra Sara. Atvirauja, kad viešnagės Lietuvoje pamažu retėja, vis tvirtesniais saitais ji susiriša su šalimi, kur praleido daugiau nei pusę savo gyvenimo. Į Lietuvą parveda tik čia gyvenančios motinos ilgesys ir klasės draugų susitikimai. Tačiau, nesvarbu, kur bebūtų, visada metuose yra diena, kai ji, širdimi ir mintimis įveikusi tūkstančius kilometrų, vėl grįžta švęsti Lietuvos laisvės.

„Vokiečiai lapkričio 9-ąją kasmet mini Berlyno sienos griūtį. Man, lietuvei, tokia ypatinga diena yra Kovo 11-oji“,  – sako ponia Ema.

 

Nijolė KRASNIAUSKIENĖ

Straipsnis spausdintas 2021 m. kovo mėn. leidinyje „Akiratis“

 

 

Kokia jūsų reakcija?

like
1
dislike
0
love
3
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0