Kurčiųjų ir girdinčiųjų kultūrų skirtumai

Girdintys žmonės, nepriklausantys kurčiųjų bendruomenei, dažnai net nežino apie kurčiųjų kultūros egzistavimą. Kurčiųjų kultūrai būdingos savitos vertybės, įsitikinimai ir socialiai priimtinas elgesys.

Kurčiųjų kultūros susiformavimą lėmė ilgametė socialinė klausos negalią turinčių asmenų atskirtis visuomenėje. Šios bendruomenės kultūrą kuria žmonės, turintys skirtingą klausos praradimo lygį. Būti kurčiam reiškia daugiau nei tik tai, ar žmogus gali girdėti, ar ne. Buvimas šios bendruomenės nariu reiškia dalinimąsi bendra istorija, komunikacijos būdais, kultūrų įvairove, tradicijomis ir net išgyvenimais su savo likimo draugais.

Nors kurtieji ir girdintieji yra tokie patys žmonės, galintys jausti vienodas emocijas ir panašiai galvoti, jų gyvenimo būdas ir kalba skiriasi.

Norint suprasti kurčiųjų bendruomenės poreikius bei pakeisti visuomenės požiūrį, labai svarbu išmanyti kurčiųjų kultūrą. Pateikiame keletą pavyzdžių.

1. Kalbėjimas be užuolankų

Kurčiųjų kultūroje priimta kalbėti „tiesiai šviesiai“, net ir apibūdinant žmogaus išvaizdą, nors girdinčiųjų kultūroje tai būtų laikoma nemandagiu elgesiu. Pavyzdžiui, girdintiems žmonėms pasakymas „vyras su didele nosimi“ gali būti laikomas įžūliu, bet kurtiesiems tai būtų tik trumpas ir tikslus konkretaus asmens apibūdinimas.

2. Kūno kalba

Kūno kalba yra labai svarbi kurčiųjų kultūroje. Panašiai kaip būtų nemandagu išeiti iš kambario, kai su jumis kalbasi, kurčiųjų kultūroje laikoma nemandagu nusisukti, kai asmuo su jumis bendrauja gestų kalba. Panašiai, net kūno laikysena ir veido mimikos gali visiškai pakeisti pokalbio prasmę kurčiajam žmogui, nors girdintiems žmonėms neverbalinė kalba neturi didelės reikšmės pokalbiui.

Be to, nepaprastai nemandagu yra mojuoti kurčiajam ranka priešais veidą ar sugriebti kurčiojo rankas, kai jis bendrauja gestų kalba. Kurčiųjų bendruomenėje tai prilygsta rankos laikymui ant asmens burnos, kad jis negalėtų kalbėti.

3. Akių kontaktas

Bendraujant gestų kalba ar stengiantis suprasti pašnekovą iš lūpų, kurtiesiems labai svarbu palaikyti akių kontaktą su priešais stovinčiu žmogumi. Taip jie gali geriau įsisąmoninti informaciją. Tuo tarpu girdintieji remiasi klausa, tad pokalbio metu nusisukti ir nežiūrėti į pašnekovą jiems yra įprasta.

4. Kurčiųjų bendrystė

Kurčiuosius vienija bendruomenė. Jie sugeba greičiau rasti bendrą kalbą ir palaikyti ryšį vieni su kitais, nes klausos negalią turintys asmenys geriau supranta vienas kitą, išmano kurčiųjų kultūrą, elgesį ir kurčiųjų bendravimo ypatumus.

5. Kurčiųjų identitetas

Girdintys žmonės yra linkę gailėti kurčiųjų. Visgi kurčiųjų kultūroje kurtumas ir kurčiųjų tapatybė yra priimami ne kaip negalia ar genetinis defektas, o kaip gyvenimo dovana. Kurtieji turi savo bendruomenę, savo kalbą, kultūrą ir identitetą, o viso to pagrindas – gestų kalba. Štai kodėl dažnai kurtieji neigiamai vertina terminą „klausos negalia“, nes tai reiškia, kad jiems kažko trūksta. Girdintiems žmonėms tai gali būti sunku suprasti, nes labai daug jų gebėjimo bendrauti priklauso nuo jų gebėjimo girdėti.

Svarbu suprasti, kad girdintys asmenys gali būti kurčiųjų bendruomenės ir kultūros dalis. Paprastai taip nutinka, kai kurtiesiems tėvams gimsta girdintis vaikas. Šie vaikai dažnai laikosi tų pačių vertybių ir pasaulėžiūros kaip ir kiti kurčiųjų bendruomenės nariai, nepaisant to, kad jie girdi.

Šaltiniai: connecthear.org; relaysd.com