Kurčiųjų žmonių apsaugos karinių konfliktų metu gairės

Pasaulio kurčiųjų federacija (WFD) ragina visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant JT agentūras ir Tarptautinius humanitarinius judėjimus, užtikrinti klausos negalią turinčių žmonių saugumą, įskaitant kurčiuosius pabėgėlius ir žmones, dalyvaujančius kariniuose veiksmuose, atsižvelgiant į:

1. 2006 m. Neįgaliųjų teisių konvencijos 11 straipsnį dėl patiriamos rizikos ir ekstremaliosios situacijos, tuo pačiu atkreipiant dėmesį į 21 straipsnį, kuris apibrėžia, jog informacija turi būti teikiama nacionaline gestų kalba.
2. 2015 m. Sendai Nelaimių rizikos mažinimo sistemos 7,19d, 30c ir 36(d) punktus dėl kurčiųjų įtraukimo į humanitarines krizes, socialinėms grupėms teikiant prieinamą informaciją žiniasklaidoje, taip pat kitose įstaigose, pvz. pabėgėlių stovyklose, ligoninėse ir mokyklose.
3. 2016 m. Chartiją dėl žmonių su negalia įtraukimo į humanitarinę pagalbą, skatinant kurčiųjų žmonių teises į apsaugą, saugumą ir pagarbą žmogaus orumui bei kovą už savo teises.
4. 2019 m. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2475 dėl asmenų su negalia apsaugos konflikto metu. Rezoliucijos 5 ir 7 straipsniai pabrėžia kurčiųjų teisę vienodomis sąlygomis gauti pagrindines paslaugas, teikiamas ginkluotų konfliktų kontekste, įskaitant prieinamas švietimo paslaugas ir informacijos gavimą bei bendravimą nacionaline gestų kalba, siekiant užtikrinti pilnavertį kurčiųjų dalyvavimą humanitarinės pagalbos veiksmuose per juos atstovaujančias organizacijas.
5. 2019 m. JT Neįgaliųjų įtraukties strategiją (UNDIS), kuri atsižvelgia į neįgaliųjų įtraukimą į visas JT organizacijas. Tai apima įsipareigojimus teikti su humanitarine pagalba susijusią informaciją tiek tarptautiniais gestais, tiek ir nacionaline gestų kalba.
6. 2019 m. IASC praktines rekomendacijas dėl žmonių su negalia įtraukimo ir jų dalyvavimo bei vadovavimo nelaimių ir humanitarinių krizių atvejais. Rekomendacijos ypač atkreipia dėmesį į gestų kalbos privalomumą.
7. Tarptautinę humanitarinę teisę ir humanitarinius principus.

2021 metais Vyriausiasis žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) dokumente „Rizikos ir humanitarinės krizės“ pabrėžė būtinybę klausos negalią turintiems asmenims suteikti prieigą apie teikiamas paslaugas gestų kalba, ypač esant krizinėms situacijoms. Remiantis šiuo dokumentu, į nacionalinius pagalbos tarnybų nuostatų vadovus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl prieigos prie informacijos gestų kalba, įskaitant informaciją apie regionines pagalbos klausos negalią turintiems asmenims  teikimo vietas.

Humanitarinių krizių ir ginkluotų konfliktų atveju daugiau nei 70 mln. kurčiųjų, gyvenančių visame pasaulyje, neturi galimybės gauti savalaikės informacijos gestų kalba apie įvykius, vykstančius aplink juos. Tai kelia jiems dar didesnę marginalizacijos, apleistumo, smurto ir mirties riziką. Tuo pačiu kurtieji nuolat susiduria su kliūtimis dėl prieigos prie saugios, suteikiančios pagalbą ir paramą aplinkos, įskaitant humanitarinės pagalbos aplinką, tokią kaip pabėgėlių stovyklos. Atsižvelgiant į tai, kad svarbi saugumo, evakuacijos ir teikiamos pagalbos paslaugų informacija yra neprieinama nacionaline gestų kalba, galima teigti, jog kurtieji asmenys yra nuolat paliekami likimo valiai.

Klausos negalią turintys asmenys dėl savo unikalumo priklauso tiek neįgaliųjų, tiek ir kultūrinės bei kalbinės mažumos daliai. Todėl kurčiųjų bendruomenės nariai dažnai susiduria su papildoma tarpsektorine diskriminacija dėl informacijos, susijusios su evakuacijos procedūromis, prieinamumo jų gimtąja gestų kalba.

Pagal visuotinį lygybės ir nediskriminavimo principą, kurtieji pabėgėliai ir perkeltieji asmenys dėl savo negalios neturėtų būti vertinami neigiamai ir diskriminuojamai, lyginant su girdinčiais asmenimis, vien dėl to, kad kurtieji turi specifinių kalbinių pageidavimų. Kurtiesiems turi būti suteikta informacija jų gimtąja gestų kalba, taip pat ir visos galimybės prieiti prie teikiamos pagalbos, bendravimo galimybių ir naudojimosi paslaugomis jų gimtąja gestų kalba.

WFD ragina Jungtines Tautas, jos organizacijas, politinę vadovybę ir visus humanitarinės pagalbos veikėjus, kurie sprendžia šią humanitarinę krizę, užtikrinti kurtiesiems:

• parengti ir turėti pilną prieigą prie visos informacijos, susijusios su humanitarine pagalba, kritinėmis situacijomis, saugumo ir pagalbos protokolais, evakuacijos procedūromis ir kita pagalba gestų kalba. Daugiau informacijos apie informacijos prieinamumą kritinėse situacijose transliacijų metu galite rasti WFD-WASLI gairėse dėl prieigos prie informacijos nacionalinėmis gestų kalbomis.
• dalyvavimą visuose humanitarinės pagalbos veiksmuose per savo nacionalines organizacijas – kurčiųjų asociacijas – teikiant kurtiesiems prieinamas konsultacijas.
• turėti prieigą prie humanitarinės pagalbos bet kokiomis aplinkybėmis kurčiųjų gimtąja gestų kalba.
• turėti visas galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant socialinę ir psichologinę pagalbą, švietimą, sveikatos priežiūrą, transportavimą ir kitą informaciją savo nacionalinėmis gestų kalbomis arba tos šalies gestų kalba, kurioje kurtieji ieško prieglobsčio.
• turėti galimybę gauti gestų kalbos vertėjo paslaugas savo šalies nacionaline gestų kalba arba kurčiųjų vertėjų paslaugas, kurie gebėtų panaikinti kalbines spragas tarp kurčiųjų pabėgėlių kalbos ir girdinčių vertėjų nacionalinės gestų kalbos, jei jie buvo perkelti į kitą šalį.
• turėti prieigą prie kurčiųjų bendruomenių tose šalyse, kuriose jie ieško prieglobsčio, kad gautų savo socialinės aplinkos paramą.
• galimybę savanoriškai mobilizuotis priimančioje šalyje, kurioje teikiamos vyriausybės finansuojamos paslaugos, skirtos padėti kurtiesiems pabėgėliams. Šios paslaugos turi būti finansuojamos Vyriausybės ir integruotos į jau esamas pagalbos paslaugas, užtikrinant, kad kurtieji galėtų patekti į vietines kurčiųjų bendruomenes ir savanorius.
• visą politiką, susijusią su pabėgėliais ir perkeltais asmenimis, sisteminti vienoje vietoje, atsižvelgiant į tai, kad kurtiesiems, naudojantiems gestų kalbą, būtų suteiktos visos galimybės netrukdomai naudotis šiomis paslaugomis.

Didesnis dėmesys turėtų būti skirtas kurtiesiems, kuriems gresia didžiausias pavojus bei kurie yra labiau pažeidžiami susidurdami su papildoma diskriminacija dėl turimos proto negalios, kurčneregystės, lyties, rasės, tikėjimo, amžiaus ar orientacijos.

WFD informacija

Šaltinis anglų k.: Guidelines for Protection and Safety of Deaf People in Armed Conflicts