Lietuvių gestų kalbos nauda

Kuo naudinga lietuvių gestų kalba? Ji nėra „naudinga“, ji yra privaloma. Lietuvoje girdintieji vartoja lietuvių kalbą, kuo ji „naudinga“? Niekuo, tai privaloma kalba.

Lietuvos kurčiųjų bendruomenė, į kurią įeina kurtieji, neprigirdintieji ir kochlearinių implantų nešiotojai, turi savo gimtąją, privalomą kalbą – lietuvių gestų kalbą. Girdintiems lietuviams gimtoji kalba yra lietuvių kalba, o kurtiesiems – lietuvių gestų kalba. Visuomenei be lietuvių kalbos būtų naudinga išmokti ir lietuvių gestų kalbą, bent jau jos pagrindus.

Dauguma girdinčių specialistų, profesionalų ir mokytojų susidurdami su kurčiaisiais vaikais apsiriboja jų tarties ir klausos lavinimu, tačiau svarbu kartu vartoti ir gestų kalbą. Tuomet kurčiam vaikui bus lengviau mokytis ir siekti savo tikslų. Gestų kalbos atėmimas iš kurčiojo vaiko vadinamas „kalbos deprivacija“.

Garsus psichiatras Gulati, pas kurį lankėsi kurtieji, kuriems sunkiai sekėsi išreikšti save gestų kalba ir dėl to jiems buvo nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai, atliko tyrimą ir nustatė, kad psichikos sutrikimų priežastis yra kalbos deprivacija.

Kas yra kalbos deprivacija? Iki penkerių metų vaiko smegenys formuojasi aktyviausiai. Jos tarsi kempinė sugeria viską, kas aplinkui, ir taip vaikas susipažįsta su pasauliu. Kurtiesiems vaikams priimtiniausia yra gestų kalba, per kurią jie mokosi ir įsisavina visą informaciją. Laiku išmokęs gestų kalbą vaikas jaučiasi stiprus ir gali nesunkiai išreikšti save. Tačiau, jei kurtieji vaikai per pirmuosius penkerius metus mokomi žodinės kalbos, o ne gestų, jų raida dažnai atsilieka, todėl vėliau gali kilti mokymosi, elgesio ir kitų problemų – visa tai susiję su kalbos deprivacija.

Vertimą atliko Lietuvių gestų kalbos vertimo centras.