Lietuvių gestų kalbos proforma

Lietuvių gestų kalboje yra naudojama daugybė skirtingų proformų. Kas tai yra?

Proforma – tai motyvuota plaštakos forma, žyminti daiktą pagal jo formą arba pagal tai, kaip jis laikomas. Motyvuota reiškia, kad mes galime suprasti ir paaiškinti, kodėl gestas rodomas būtent su tokia, o ne kitokia plaštakos forma. 

Pavyzdžiui, žodžiui „stovėti“ galima naudoti daug skirtingų plaštakos proformų, priklausomai nuo to, ar norime pasakyti „žmogus stovi“, „automobilis stovi“, o gal „stulpas stovi“. Visų šių daiktų formos skiriasi, todėl proformą gestų kalboje susiejame su daikto forma.

Proformas galima suskirstyti į tris rūšis. Pirmoji – subjektinės proformos: tokia proforma apibūdiname daikto padėtį, jo judėjimo kryptį. Pavyzdžiui, rodydami „kyla lėktuvas“ plaštaka parodome jo judėjimo kryptį, erdvę ir formą. Kitas pavyzdys galėtų būti „plaukia žuvis“ – parodome žuvies proformą, jos judėjimą vandenyje. Subjektinėmis proformomis galime apibūdinti ir artimą erdvę, pavyzdžiui, „knyga stovi knygų lentynoje“ – delnu parodome knygos formą ir jos buvimo vietą.

Antroji proformų rūšis – objektinės proformos: jomis galime apibūdinti daikto formą, kaip jis yra paimamas į ranką. Pavyzdžiui, kaip valgydami laikome įrankį, kaip galime pasiimti knygą – parodome proformą pagal knygos storį ir jos formą, kaip atitraukiame užuolaidą – delno proforma yra tokia, lyg laikytume užuolaidą ją traukdami.

Trečioji rūšis yra vizualinės proformos: jomis apibūdiname daikto išvaizdą, formą. Pavyzdžiui, daiktas yra apvalus, turi raštą.

Visų gestų kalboje naudojamų proformų niekaip negalėtume sukelti į internetinį gestų kalbos žodyną, nes jų yra daugybė ir pačių įvairiausių.

LKD informacija