Parengta gestų kalbos statuso Europos šalyse analizė

Lietuvos kurčiųjų draugija atliko gestų kalbos statuso ir gestų kalbos vartojimo teisinio reguliavimo Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse analizę bei parengė gaires (rekomendacijas) Lietuvių gestų kalbos įstatymui. Užsakovas – LGKVC lietuvių gestų kalbos metodinis skyrius.

Analizę ir gaires rengė LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora, teisininkė Marija Židonienė, Europos kurčiųjų sąjungos ES politikos ir teisinių reikalų specialistė Martyna Balčiūnaitė

Su parengtais dokumentais galite susipažinti čia (paspauskite ant paveikslėlio):

Siekiama, kad Lietuvoje būtų įtvirtintas atskiras Lietuvių gestų kalbos įstatymas, nes dauguma ES šalių pripažįsta savo gestų kalbą (-as) atskirame gestų kalbos įstatyme ar akte: Slovakija, Slovėnija, Belgija (Valonija), Kipras Belgija (Flamandija), Vengrija, Ispanija, Suomija, Malta, Airija. Patys naujausi gestų kalbos pripažinimo įstatymai priimti Liuksemburge, Nyderlanduose, Rumunijoje, Bulgarijoje bei Italijoje. Tai parodo vyraujančią tendenciją, kad dauguma ES šalių renkasi modernų požiūrį į gestų kalbas, pripažįsta jas kaip natūralias kalbas, o ne komunikavimo priemones, reglamentuoja su jomis susijusias kalbines teises ir dėl to renkasi reglamentuoti savo gestų kalbas atskiru gestų kalbos pripažinimo įstatymu, kuris, kartu su kalbos pripažinimu, nurodo konkrečias teises ir pareigas.

Kaip teigė LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora, laukia išties nemažai veiklų ir darbų, kad Lietuvių gestų kalbos įstatymas būtų įtvirtintas mūsų šalyje: „Tikimės, kad sulauksime palaikymo tiek iš bendruomenės, tiek iš įstatymų leidėjų. O kol kas LGKVC metodinis skyrius kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija planuoja organizuoti parengtų dokumentų pristatymą lietuvių gestų kalba. Kviesime visus aktyviai dalyvauti.“ – pažymėjo K. Vaišnora.

LKD informacija