Paslaugų ir aplinkos pritaikymas kurčneregiams (I dalis)

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje apie 5% gyventojų yra asmenys turintys klausos sutrikimą ir apie 2% žmonių, kuriems nustatyta kurčneregystė. Kurčneregystės apibrėžimų yra net keli, tačiau Pasaulio kurčneregių federacijos (The World Federation of The Deafblind) prezidentės Sanja Tarczay teigimu, nepaisant skirtingų apibrėžimų, apibendrintai galima teigti, kad kurčneregystė – unikali negalia ir iš medicininio požiūrio perspektyvos gali būti skirstoma į:

1. įgimtą kurčneregystę:

• asmenys, kurie nuo gimimo turi klausos (kurtumas/neprigirdėjimas) ir regėjimo (aklumo/silpnaregystės) negalias.

2. įgytą kurčneregystę:

• asmenys, kurie nuo gimimo turi regėjimo negalią, tačiau tik vėlesniame amžiuje įgijo ir klausos negalią;
• asmenys, kurie nuo gimimo turi klausos negalią, tačiau tik vėlesniame amžiuje įgijo ir regėjimo negalią;
• asmenys, kurie tik vėlesniame amžiuje įgijo ir klausos, ir regėjimo negalią.

Šios pagrindinės kurčneregių grupės yra labai svarbios, nes tai daro įtaką asmens kalbiniam ir kultūriniam statusui prieš jam tampant kurčneregiu, o tai daro įtaką bendravimo būdo pasirinkimui bei pagalbos ir/ar vertimo metodo pasirinkimui. Pavyzdžiui, kurčias ir regintis asmuo, kuris vėlesniame amžiuje tapo kurčneregiu, paprastai renkasi gestų kalbą kaip bendravimo priemonę, bet naudoja ir kitus informacijos gavimo būdus: taktilinę gestų kalbą arba vizualiniuose rėmuose talpinamą gestų kalbą. Kiekvienos grupės asmenų poreikiai yra labai individualūs, nes skiriasi jų negalios forma (galimi regos ir/ar klausos likučiai), todėl labai svarbu išsiaiškinti kiekvieno asmens individualius poreikius, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti informacijos prieinamumą, komunikaciją, aplinkos pritaikymą, paslaugų prieinamumą bei galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Svarbu pabrėžti, kad kurčneregiai nepriklauso nei kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, nei aklųjų ir silpnaregių bendruomenėms, tai – atskira bendruomenė, turinti savo teises, poreikius, kalbinį ir kultūrinį identitetą.

Žmogaus pagrindiniai informacijos gavimo būdai – regėjimas ir klausa, todėl susilpnėjus šiems pojūčiams, atsiranda individualūs poreikiai, į kuriuos svarbu atsižvelgti. Susilpnėjus regai, komunikacija ar vertimo paslaugų teikimas negali vykti laikantis didelio atstumo, tuo pačiu atsiranda poreikis naudotis kitais informacijos gavimo būdais, pavyzdžiui, taktiliniu (lytėjimo), haptiniu (uoslės ir skonio), remiantis atmintimi ar kt. Aplinkos ir paslaugų pokyčių poreikius lemia šie veiksniai:

• laiko pradžia, susijusi su komunikacine raida ir kalbos įsisavinimu;
• klausos ir regos negalios laipsnis;
• papildomos negalios, jeigu tokios yra nustatytos;
• ligos pobūdis (stabili arba progresuojanti). 

Kiekvieną veiklą ir dalyvavimą veikloje reikia vertinti atskirai. Kiekvienos veiklos ir dalyvavimo funkcionavimo skirtumus taip pat gali lemti aplinkos sąlygos ir asmeniniai veiksniai. Kurčneregystė lemia skirtingus poreikius kuriant bendrus pokyčius visose veiklose,  ypač:

• bet kokios rūšies informacijoje;
• socialinėje sąveikoje ir bendravime;
• orientacijoje ir laisvame judėjime;
• kasdieninėje veikloje bei pastangų reikalaujančiose veiklose, įskaitant skaitymą ar rašymą.

Paslaugų teikimas kurčneregiams apima šiuos pagrindinius kriterijus:

• kalbos vertimas;
• aplinkos apibūdinimas;
• judesių palaikymas;
• kurčneregiams būdingų bruožų vertimas.

Sanja Tarczay

Kalbos vertimas

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad gestų kalbos vertėjas ir kurčneregių vertėjas atlieka tas pačias funkcijas, t. y., turi tas pačias atsakomybes ir požiūrį į kalbos vertimą. Nors tarp šių vertimo būdų ir yra panašumų, tačiau yra ir keli esminiai skirtumai.

Gestų kalbos vertėjas:

Pagrindinė gestų kalbos vertėjo funkcija – vertimas iš gestų kalbos į žodinę kalbą arba iš žodinės kalbos į gestų kalbą. Specialistas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją (gestų kalbos vertėjo aukštąjį išsilavinimą) bei įgūdžių ir patirties, kad galėtų tinkamai suteikti vertimo paslaugas. Atliekant vertimo paslaugas keliems kurtiems asmenims užtenka tik vieno vertėjo, o pačių vertėjų skaičius priklauso nuo vertimo poreikio ir trukmės. Jeigu vertimo paslauga trunka kelias valandas, įprastai vertėjai keičiasi kas penkiolika minučių. Tai būtina sąlyga, norint išlaikyti aukštą vertimo kokybę. Esant masyviam renginiui, kurio metu žmonės yra išsiskirstę į skirtingas sėdėjimo ir/ar stovėjimo lokacijas, vertėjų vienu metu gali būti ir daugiau, skirtingose pozicijose, siekiant sukurti palankias sąlygas matomumui.

Kurčneregių vertėjas:

Kurčneregiui asmeniui vertimas paprastai yra teikiamas individualiai. Pavyzdžiui, jeigu dvidešimt kurčneregių dalyvauja keturių valandų trukmės seminare, tokiam renginiui būtina skirti keturiasdešimt vertėjų, norint suteikti kiekvienam kurčneregiui lygias teises ir galimybę pilnai dalyvauti seminare. Kalbant apie vertimą kurčneregiams, vertėjo vertimo būdai yra daug platesni nei gestų kalbos vertėjo. Į šiuos modelius įeina:

• žodinės kalbos vertimas į vizualinę gestų kalbą;
• aiškus žodinis vertimas (jeigu asmuo neprigirdi arba nešioja klausos aparatą (-us));
• kalbos vertimas į tekstą (su tam tikrais pritaikymais, technine įranga (kompiuteriu, dideliu ekranu, Brailio raštu) ar be jos);
• gestų kalbos vertimas iš vizualinės kalbos į taktilinį (lytėjimo) vertimą.

Be jau minėtų bruožų, dažnai įtraukiamas ir paprastos kalbos ar kalbėjimo vertimas, kuris kartais apima ir aktualios informacijos užrašymą. Tačiau vertėjo kurčneregiams funkcijos ties tuo nesibaigia – į jų teikiamų paslaugų sritį įeina ir:

• kurčneregio palydėjimas į įvykio (konferencijos, renginio, susitikimo, paslaugų gavimo ir pan.) vietą;
• kurčneregio žmogaus mobilumo (judėjimo) užtikrinimas.

Aplinkos nusakymas (apibūdinimas)

Neįmanoma suprasti susitikimo, kuriame dalyvauja daugiau asmenų, eigos be galimybės susipažinti su vizualine ar garsine informacija. Todėl kurčneregys, kuriam vertėjas suteikia informaciją tik apie tai, kas buvo pasakyta, negauna informacijos apie tai, kas tą pranešimą pasakė, kokia pranešėjo veido išraiška lydėjo pasakytus žodžius, kaip kiti dalyviai priėmė išsakytą informaciją: ar kas nors atsistojo ir nuėjo, ar kas nors įėjo į kambarį ir pan.

Kurčneregių asmenų nesugebėjimas rega suvokti aplinkos informacijos yra kompensuojamas vadinamuoju vizualiniu interpretavimu. Aplinkos nusakymas (apibūdinimas) suteikia aiškumo apie asmenį supančią aplinką, o tai leidžia geriau suprasti įvykio kontekstą. Aplinkos nusakymas taip pat papildo juslinį asmens suvokimą, be to, padeda asmeniui užmegzti ryšį su objektais aplinkoje ir socialine situacija.

Yra septyni veiksniai, darantys įtaką aplinkos nusakymui (apibūdinimui):

1. asmeninė paslaugų gavėjo istorija;
2. su įvykio vieta susiję klausimai;
3. aplinką apibūdinančio asmens pasirinkimas;
4. aplinkos nusakymo metodo pasirinkimas;
5. aplinkos apibūdinimui skiriamas laikas;
6. darbo etika ir asmeninis ryšys su paslaugos gavėju;
7. informavimas apie aplinkos apibūdinimą.

Kai kurie kurčneregiai, kad gautų vaizdinę informaciją apie aplinką, naudojasi haptiniu vertimu. Haptinis vertimas – tai aplinkos apibūdinimas, piešiant įvykių vyksmą ir pokyčius ant kurčneregio žmogaus nugaros. Žodis „haptinis“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia prisilietimą.  Haptiniai signalai – tai tam tikri signalai, kurie yra „piešiami“ ant kūno, paprastai – ant viršutinės nugaros dalies arba viršutinės rankos dalies. Bendravimo metu jie suteikia galimybę išsamiai ir vizualiai interpretuoti asmenį supančią aplinką.

Haptikai – tai su prisilietimu susiję pranešimai, perduodami kūnui. Haptikais galima išreikšti elgesį, aplinkos pokyčius ir įvykius, apibūdinti erdves, greitai perduoti socialinius pranešimus, aprašyti varžybas ir menus. Bendru vaizdu galima aprašyti įvykius ir objektus, kurie yra toli ir kurių negalima paliesti. Kadangi norint apibūdinti įvykius ant kūno reikia fizinio artumo, prieš tai būtina

susitarti dėl aplinkos apibūdinimo naudojimo metodų. Įvairią informaciją galima aprašyti ant skirtingų kūno dalių. Kai kurie gestų kalbos vertėjai mano, kad toks vizualinės aplinkos aprašymas yra „neetiškas“, tačiau tame nieko neetiško nėra. Tiesiog reikia suprasti, kad kurčneregys asmuo yra kitoks nei kurčias žmogus, kuris geba savarankiškai matyti tai, kas vyksta aplink jį. Kurčneregiui toks aplinkos apibūdinimas yra būtinas, nes aplinkos nusakymas padeda jam gauti visą informaciją – tiek verbalinę, tiek neverbalinę.

Be regimosios informacijos, kurčneregiui asmeniui turėtų būti perduodama ir garsinė informacija. Kadangi klausos sutrikimas neleidžia asmeniui girdėti, vertėjo pareiga yra padaryti šią informaciją prieinamą. Garsinę informaciją sudaro ne tik patalpoje esančių asmenų kalba, bet ir nekalbinė garsinė informacija, pavyzdžiui, durų trinktelėjimas, signalizacija, statybininkų keliamas triukšmas gatvėje ir pan. Dažnai iš aplinkos gauta informacija labai padeda suprasti kontekstą. Tokia informacija taip pat gali padėti priimti sprendimus, pagrįstus realiomis situacijomis, be to, tokiu būdu kurčneregiams yra suteikiamos pilnos sąlygos jaustis pilnaverčiais įvykių dalyviais.

Kurčneregiui taip pat gali būti perduodama ir atsitiktinė informacija – ją galima surinkti tiesiog stebint esamuoju laiku supančią aplinką ir klausantis pokalbių, kuriose patys nedalyvaujame. Atsitiktinės informacijos perteikimo metu kurčneregys gauna daugiau informacijos apie renginį, apie kuriuos oficialiai nepraneštų susirinkimo pirmininkas ar renginio organizatorius. Atsitiktinė informacija suteikia pagrindinius duomenis apie emocijas, įpročius, kultūrą, bendradarbiavimo galimybes ir suteikia apibūdinamajai aplinkai įvairių reikalingų niuansų. Atėmus iš kurčneregio tokią galimybę, jis negalėtų iki galo įvertinti / suprasti visos situacijos.  Atsitiktinės informacijos trūkumas laikui bėgant daro bendrą poveikį – kurčneregiui vis sunkiau susidoroti su tam tikra situacija, kai jis nesupranta įvykių konteksto, pavyzdžiui, susitikimų, kuriuose priimami svarbūs sprendimai.

Mobilumo (judėjimo) palaikymas

Kurčneregio vertėjas taip pat turėtų turėti ir mobilumo (judėjimo) palaikymo įgūdžius. Kurčneregystė riboja ne fizinį, o jutiminį – informacinį asmens mobilumą (judėjimą).  Kurčneregiai turi visus motorinius įgūdžius, reikalingus vaikščioti, tačiau jiems trūksta informacijos apie aplinką, kurioje jie galėtų judėti saugiai. Dauguma kurčneregių gerai orientuojasi  pažįstamoje teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar tai kambarys, ar butas, ar namas, ar kokie nors takai mieste. Tačiau net ir gerai pažįstamose vietose pasitaiko nenumatytų kliūčių, dažnai kurčneregiams nepastebimų, į kuriuos  jie gali atsitrenkti arba už kurių gali užkliūti. Kaip ir daugumoje kitų veiklų, kurčneregiui

reikia du tris kartus daugiau dėmesio, energijos ir laiko tam tikram atstumui įveikti nei asmeniui, kuris viską mato ir girdi. Dėl šios priežasties kurčneregys vis mažiau nori leistis į nuotykius, eiti nežinomais keliais, o tai galiausiai veda į fizinę izoliaciją nuo aplinkos. Mobilumo pagalbos  teikimas judėjimo srityje kurčneregiams yra toks pats svarbus kaip ir bendravimo, nes kurčneregį vedantis vertėjas turi nuolat perduoti informaciją apie įvairias kliūtis kelyje, taip pat informuoti apie įvykius, vykstančius jų kertamojoje teritorijoje, kurie gali būti aktualūs kurčneregiui asmeniui.

LKD informacija