Pirmoji pašto ženklų kolekcija kurtumo tematika Lietuvoje

Prieš keletą mėnesių Lietuvoje pristatyta unikali ekspozicija – pašto ženklų kurtumo tematika kolekcija. Jos autorius – Lietuvių gestų kalbos vertimo centro patarėjas, lektorius Andrius Barisevičius. Jis mielai sutiko mums papasakoti apie savo hobį.

Kolekcionuoti pašto ženklus paskatino tėvystės atostogos

Pirmasis pašto ženklas kurčiųjų tematika A. Barisevičiaus kolekcijoje atsirado prieš šešerius metus, kaip sako pats autorius, labai netikėtai: „Anksčiau aš niekada nekolekcionavau pašto ženklų. Viskas prasidėjo, kai išėjau tėvystės atostogų. Tąkart žmona traukė mane per dantį, kad išėjusios motinystės atostogų moterys dažnai prisigalvoja visokių verslų ir veiklų. „Pamatysi, ir tau kažkas bus,“ – sakė ji. Ir neklydo. Kurčiųjų sistemoje dirbu jau 25 metus, ir man pasidarė įdomu, kaip vaizduojama kurtumo tematika pašto ženkluose.“

Kol kas tai pirmoji ir vienintelė žinoma pašto ženklų kolekcija kurtumo tematika. Kaip teigia A. Barisevičius, jam dar neteko sutikti bendraminčių: „Galbūt kažkas slapta tą daro. Aš pats penkerius metus tyliai rinkau pašto ženklus, paskui pagalvojau: kodėl gi neparodžius ir kitiems?!“ – nusijuokia jis.

Kolekcijoje – pašto ženklai iš viso pasaulio

Atvykę apžiūrėti parodos gali išvysti per šimtą įvairiausių pašto ženklų kurtumo tematika iš viso pasaulio, ir visa kolekcija papildyta detalesniais aprašymais bei autoriaus įžvalgomis.

A. Barisevičiaus kolekcijoje kurtumo tematika apžvelgiama plačiąja prasme: pašto ženkluose kai kur vaizduojami kurtieji, o kai kurių darbų autoriai yra kurtieji; vaizduojami tokie elementai kaip pirštų abėcėlė, gestų kalbą pripažįstantys teisės aktai, kochleariniai implantai, kurčiųjų vaikų ugdymo įstaigos ar šuniukai asistentai, kurčiųjų bendruomenei bei istorijai nusipelnę asmenys ir kt. Kolekcijoje galima išvysti ir Aristotelį, kuris vienas pirmųjų yra užsiminęs apie kurčiųjų mokymą, ir Aleksandrą Grehamą Belą, kuris, kaip teigia istoriniai šaltiniai, išrado telefoną siekdamas pagerinti kurčiųjų žmonių gyvenimą. Kaip sako kolekcijos autorius, peržvelgę pašto ženklus mes galime išvysti, kaip pasaulis mato kurtumo negalią ir kiek bendrai dėmesio skiriama kurtumo tematikai.

„Įdomu tai, kad kai ieškai pašto ženklų kurtumo tematika, jie visada persipina su regos negalia. Regos negaliai skirtų pašto ženklų pasaulyje yra milijonai, nes ją lengviau pastebėti ir galbūt lengviau vizualiai pateikti. O kurtumo negalia yra nematoma, tad sunku ją nupiešti – dažniausiai pašto ženkluose vaizduojama tik pirštų abėcėlė ir koks nors klausos aparatėlis, ir viskas.“ – sako A. Barisevičius.

Gali pasirodyti keista, bet mažiausiai pašto ženklų kurtumo tematika yra iš Europos, dauguma jų – iš Azijos. „1981 m. Jungtinių Tautų organizacija paskelbė neįgaliųjų metais, ir iš tikrųjų ta proga labai daug Azijos šalių išleido įvairių pašto ženklų, kuriuose vienaip ar kitaip atspindėtas kurtumas. O Europos šalys ne... Ko gero, tai labai priklauso nuo visuomenės brandos ir požiūrio į negalią. Galbūt Azijos šalys labai norėjo formaliai pažymėti tą datą. Galbūt kitos šalys tuo metu manė, kad nereikia to daryti,“ – svarstė pašnekovas.

Paklaustas, kuris pašto ženklas pačiam labiausiai patinka, A. Barisevičius nusijuokia: „Kažkurio vieno išskirti tikrai negalėčiau. Galbūt mylimiausias būtų lietuviškas pašto ženklas, bet jo kol kas nėra...“

Naujausias pristatomos kolekcijos pašto ženklas buvo išleistas 2020 metais, o seniausias – 19 amžiaus viduryje. Kaip sako kolekcijos autorius, „sumedžioti“ tematinį pašto ženklą kartais gali būti labai sudėtinga: „Pirmiausia turi sugalvoti, kokį pašto ženklą norėtum turėti savo kolekcijoje. Tada tenka praleisti daugybę valandų naršant internete, ieškant pašto ženklų elektroninėse parduotuvėse, profesionalių kolekcininkų saituose, bendruomenių puslapiuose... Kartais tenka įsigyti visą seriją pašto ženklų, kad pasiimtum vieną. Neretai itin ilgai trunka ir pats siuntimo procesas.“

Paklaustas, kiek kainuoja pašto ženklai, pašnekovas tik nusišypso: „Įvairiai. Yra pašto ženklai, kurių išleista milijoninis tiražas, tad tokį galima įsigyti už keliolika centų. O yra vienetinių, kurių kainą geriau nutylėsiu... Pavyzdžiui, labai priklauso, ar pašto ženklas yra žymėtas. Aš renku nežymėtus – jie neatspauduoti, ir nugarėlė jų yra švari – jie neklijuoti. Mano kolekcijoje yra tik vienas atspauduotas pašto ženklas, bet tik todėl, kad jis yra labai senas – 19 amžiaus vidurio.“

Hobis, leidžiantis geriau pažinti kurčiųjų istoriją

A. Barisevičius pastebi, kad ilgos valandos, praleistos naršant internete ieškant teminio pašto ženklo, papildo ne tik kolekciją, bet ir žinių apie įvairių šalių kurčiųjų istoriją bagažą: „Man pačiam labai įdomu: daug pasiskaitau, sužinau, nes kai randu vieną įdomų faktą, jis nuveda mane prie kito, tas prie trečio, ir žinių ratas įsisuka. Pavyzdžiui, aš nieko neišmanau apie Filipinus, bet ieškodamas papildymo kolekcijai sužinojau, kad Filipinų kurčiųjų mokykla minėjo 100 metų jubiliejų, ir ta proga yra išleistas pašto ženklas.“

„Per šią ekspoziciją kviečiu kurčiuosius domėtis savo kultūra, savo istorija. Tikrai yra daug istorinių artefaktų, kuriuos galima kolekcionuoti, yra daug įvairių dalykų, kuriuos dar galima atrasti. Aišku, tam reikia atsidavimo, nes tai nėra padaroma per vieną dieną. Mano laiko sąnaudos – ilgi žiemos vakarai naršant internete. Tai yra hobis, bet kai pačiam įdomu, daug dalykų galima padaryt.“ – sako A. Barisevičius.

Šiuo metu A. Barisevičiaus pašto ženklų kolekcija eksponuojama LGKVC Lietuvių gestų kalbos metodinio skyriaus patalpose Vilniuje. Visi ekspozicijos aprašymai išversti į lietuvių gestų kalbą – vaizdo įrašus galima peržiūrėti nuskenavus QR kodus.

Norintys apžiūrėti parodą turėtų susisiekti su skyriaus vedėja Lina Juozaitiene ir susitarti dėl vizito laiko. Kontaktus rasite ČIA.

LKD informacija