Planuojama keisti negalios nustatymo tvarką

Jau kuris laikas viešajame diskurse aptariama nuomonė, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti negalios nustatymo tvarka ir naudojamas Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas (toliau – Klausimynas) neatspindi realios situacijos ir skirtingų negalių žmonių poreikių. Siekiant tobulinti šį mechanizmą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) inicijuoja susitikimus su įvairias negalias atstovaujančiomis organizacijomis, idant aptartų kiekvienai jų geriausiai tinkančias negalios įvertinimo priemones.

Spalio 27 d. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas Kęstutis Vaišnora, viceprezidentas Mykolas Balaišis ir viešųjų ryšių koordinatorė Justina Vertelkaitė nuotoliniu būdu susitiko su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktore Vytaute Polujanskiene, direktorės pavaduotoja Viktorija Vasiljeva-Gringiene ir Veiklos kokybės skyriaus vyr. specialiste Jelena Ivančenko. Susitikimo metu buvo aptarti kurčiųjų bendruomenei aktualūs negalios nustatymo klausimai.

Vykdomas pilotinis tyrimas

Šiuo metu pildant Klausimyną yra taikomi skirtingi vertinimo kriterijai, tačiau anketa nėra klasifikuojama pagal individualias negalias. Kaip pažymi NDNT atstovai, socialinė Klausimyno dalis per menkai atspindi specifinės negalios sunkumus, su kuriais susiduria skirtingi asmenys, ir gauti rezultatai neatspindi realios žmogaus padėties.

Kaip susitikimo metu informavo NDNT atstovai, nuo š. m. liepos mėnesio Lietuvoje yra įgyvendinamas bandomasis negalios nustatymo tvarkos projektas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sudarytą klausimyną. Šio projekto metu testuojami pirmą kartą į NDNT besikreipiantys darbingo amžiaus asmenys, kurie sutinka dalyvauti vertinime. „PSO parengtas klausimynas pagrįstas pasauliniu lygiu, atspindi realią situaciją ir tinka platesnei negalios sampratai, o klausimyną pildo tik specialų išsilavinimą turintys gydytojai,“ - pažymi NDNT atstovai.

Iki šiol NDNT jau atlikta 1400 bandomųjų atvejų, o pagrindinis tikslas – atlikti 2 tūkstančius vertinimų pagal naująją anketą. Remiantis gautais bandomojo tyrimo rezultatais, esamas Klausimynas bus keičiamas iš esmės, ypač stiprinama Klausimyno socialinė dalis: „PSO galutinius rezultatus vertins atsižvelgdami į unikalius ligos kodus. Su klausa susiję sutrikimai žymimi raide H. Atlikus pilotinį tyrimą bus pateiktos pagal negalias suskirstytos išvados ir bus tikrinama, kaip gauti rezultatai koreliuoja su realybe mūsų šalyje,“ – sakė NDNT atstovai.

Tikslas – individualius poreikius atitinkantys kriterijai

Pildant negalios nustatymo Klausimyną, vertinami ne tik fiziniai asmens gebėjimai, bet ir jo socialiniai gebėjimai, gebėjimai įsitvirtinti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Klausimynas pildomas bendraujant tiesiogiai su į NDNT besikreipiančiu asmeniu, vertinant negalios laipsnį atsižvelgiama į jo pateikiamus atsakymus.

NDNT atstovai pabrėžia, kad šiuo metu testuojamas naujas klausimynas „reaguoja“ į individualius asmens sutrikimus: „Jei kurčias asmuo, pildydamas klausimyną, pasakys, kad jam sunku atlikti įprastas kasdienes užduotis, pavyzdžiui, nueit į parduotuvę, tai bus fiksuojama, nes labai svarbu atsižvelgti ir į tai, kaip pats asmuo vertina savo gebėjimą atlikti užduotis.“

Kadangi šiuo metu didžioji dalis Klausimyno yra orientuota į medicininį asmens vertinimą, dažnai kurtieji su kompleksine negalia yra priskiriami bendrajai kurčiųjų grupei. Anot NDNT astovų, pakeitus negalios nustatymo tvarką, to bus išvengta. „Pildant naująjį Klausimyną dėl kiekvienos diagnozės bus vertinamas unikalus, asmens būklę atitinkantis kriterijus. Pavyzdžiui, klausos sutrikimas nustatomas esant 75 dB, o kurčiųjų bazinis darbingumo lygis – 40 proc. Jei papildomai žmogus turi judėjimo negalią, sakykim, neturi galūnės, vertinimo metu bus įvedamas papildomas koeficientas. Kuo daugiau susirgimų asmuo turės, tuo mažesnis darbingumo lygis jam bus nustatytas.“ – susitikimo metu aiškino NDNT atstovai.

Klausimyno pildymas – nuotoliniu būdu

Šiemet šalyje paskelbus ekstremalią situaciją ir įvedus karantiną, NDNT pakeitė savo paslaugų teikimo formą siekiant sumažinti kontaktinių susitikimų skaičių, todėl Klausimynas pildomas nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, telefonu. O kaip nuotoliniu būdu atliekamas klausos negalią turinčių asmenų negalios vertinimas?

NDNT atstovų teigimu, kadangi telefoniniu skambučiu kurčiųjų apklausti negalima, visiems įstaigos teritoriniams skyriams jau pranešta, kad apklausiant kurčiuosius galima per Skype programėlę susisiekti su lietuvių gestų kalbos vertėju ir gauti nuotolinę vertimo paslaugą. Siekiant, kad komunikacija būtų tikslinga, NDNT ragina ir kurčiuosius pasirūpinti gestų kalbos vertimu: „Kreipiantis į NDNT reikia užpildyti prašymą elektroniniu būdu. Prašytume visų klausos negalią turinčių asmenų šiame prašyme įrašyti, kad esate kurčias ar neprigirdintis ir jums reikalingas gestų kalbos vertimas. Arba galima nurodyti, jog susisiekti galima tik SMS žinutėmis. Tuomet mūsų darbuotojai, atsižvelgdami į šią situaciją, pasirūpins gestų kalbos vertėjo dalyvavimu Klausimyno pildyme.“ – sako NDNT atstovai.

Jei visgi nutiktų, kad pildant prašymą kurčias asmuo nenurodys, jog jam reikalingas gestų kalbos vertimas, o po prašymo pateikimo su juo telefonu susisiekt NDNT darbuotojas, tuomet bus galima susitarti kitą laiką, kada asmuo gali dalyvauti Klausimyno pildyme su gestų kalbos vertėju ir, atsižvelgiant į situaciją bei poreikį, organizuoti susitikimą vaizdo skambučiu arba gyvai atvykus į atitinkamą NDNT teritorinį skyrių. Apie šią tvarką jau informuoti visi Lietuvoje veikiančių NDNT teritorinių skyrių darbuotojai.

Negalios nustatymas – visam gyvenimui?

Susitikimo metu taip pat buvo aptariama ir kurtumo negalios nustatymo trukmė. Kaip pastebėjo LKD viceprezidentas Mykolas Balaišis, dabar gimus kurčiam vaikui, jam nustatomas negalios terminas – vieneri metai. Po to kas metus tėvams reikia kreiptis į NDNT pakartotiniam vaiko negalios nustatymui ir pratęsimui. Toks trumpalaikis terminas stebina – juk nepagydomą kurtumo negalią turintis vaikas per metus du nepradės staiga girdėti.

Kaip patikino NDNT atstovai, tokia praktika taikoma ne tik kurtiesiems: „Yra vaikų, kurie turi įgimtus kūno trūkumus, pavyzdžiui, nemato ar neturi galūnių – kojos, rankos ir pan. Vaikams negalia nustatoma kas metus ir tai tikrai bloga praktika, bandome ją panaikinti, bet sunkiai sekasi. PSO taip pat pastebėjo, kad negalios terminas turi būti panaikintas, nes negalia nėra laikina, tačiau mažo vaiko būklė laiko perspektyvoje gali keistis, juolab kad ilgainiui pradedami vertinti specialieji vaiko ugdymosi poreikiai.“

Atsižvelgiant į realią situaciją, planuojama keisti negalios nustatymo terminą jį ilginant. Tokiu atveju vaikui augant patys tėvai turėtų spręsti ir kreiptis į NDNT dėl vaiko negalios nustatymo iš naujo. Kada ši idėja bus įgyvendinta, kol kas dar neaišku, bet tikimasi pokyčių netolimoje ateityje.

Visgi tikėtis, kad negalia bus nustatoma neterminuotai arba, kitaip sakant, iki gyvenimo pabaigos, naivu, mat esti realių pavyzdžių, kuomet toks sprendimas nepasiteisina. Kaip primena NDNT atstovai, Šiauliuose asmeniui su regėjimo negalia buvo nustatyta neterminuota negalia ir pažymėta, kad šis asmuo negali vairuoti lengvojo automobilio, tačiau po kurio laiko policijos pareigūnai sustabdė šį asmenį už greičio viršijimą. Tuomet paaiškėjo, kad žmogus visgi gali matyti. Ramiantis panašaus pobūdžio pavyzdžiais, net ir prailginus negalios nustatymo terminą, NDNT matydami, kad pildant Klausimyną buvo suklysta ar jame pateikti neteisingi duomenys, turės teisę iš naujo atlikti asmens negalios nustatymo vertinimą nepraėjus numatytam terminui.

NDNT išvados – tik rekomendacinio pobūdžio

Kaip pastebėjo LKD atstovai, kurtieji susiduria su daugybe problemų ieškodami darbo. Siekiant įsidarbinti asmeniui su klausos negalia koja pakiša ne tik neigiamas darbdavių požiūris neįgaliųjų atžvilgiu, bet ir tai, jog 30-40 proc. darbingumo lygį turintiems asmenims, remiantis gydytojų išrašu, leidžiama dirbti, bet NDNT pateiktose išvadose dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodoma, kad asmuo negali atlikti pareigų, būtinų darbinėse pareigose.

Kaip pažymi NDNT atstovai – ir ką svarbu įsidėmėti ne tik potencialiems darbdaviams, bet ir patiems kurtiesiems – NDNT pateikiamos išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi tik gydytojas gali pasakyti, ar asmuo gali dirbti tam tikrą darbą, ar ne. Pavyzdžiui, jei NDNT išvadose nurodo, jog asmuo negali dirbti naktinio darbo, o gydytojas pažymoje nurodo, jog asmuo gali dirbti naktinį darbą, tuomet laikomasi gydytojo pateikiamų išvadų.

2019 metų duomenys

2019 metais NDNT atlikti 199 pirminiai ir 841 pakartotinis vertinimas dėl klausos funkcijų sutrikimo. Iš jų: dirbančių vyrų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, funkcijų sutrikimai daugiausiai nustatyti nuo 55 iki senatvės pensijos amžiaus asmenų grupei (35); nedirbančių vyrų, kuriems pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, funkcijų sutrikimai daugiausia nustatyti 18-24 metų asmenų amžiaus grupei (31); dirbančių moterų, kurioms pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, funkcijų sutrikimai daugiausia nustatyti nuo 55 iki senatvės pensijos amžiaus moterų amžiaus grupei (23); nedirbančių moterų, kurioms pirmą kartą nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, funkcijų sutrikimai daugiausia nustatyti 18-24 metų moterų amžiaus grupei (21).

Per praėjusius metus lengvas neįgalumas nustatytas 75, vidutinis neįgalumas – 145, o sunkus neįgalumas 12 asmenų iki 18 metų. Iš jų klausos funkcijų sutrikimų specialiųjų poreikis nustatytas: priežiūros I lygio pagalba – 62 vaikams, priežiūros II lygio pagalba – 21 vaikui, slaugos I lygio – 1 vaikui, slaugos II lygio – 3 vaikams.

Parengė LKD