Pokalbis su Arkady Belozovsky (I dalis)

Pokalbis su Arkady Belozovsky (I dalis).

 

Turime interviu su Arkady Belozovsky, Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiu, kuris dirba kurčiuoju vertėju. Man pasirodė įdomi tema, tikiuosi ir kitiems patiks. LKD vykdo projektą apie pasaulyje vykstančias naujienas, manau, kad visiems kurtiesiems bus įdomu sužinoti apie kurčiąjį vertėją, taigi šiandien vyksta interviu. Galite papasakoti apie save?

Aš esu Arkady (rodo vardą gestą), esu kurčias, iš kurčiųjų šeimos, mano šeimoje trys kartos yra kurtieji. Gimiau Tarybų Sąjungos respublikoje, dabartinėje Ukrainoje, bet tuo metu ji buvo Tarybų Sąjungos dalyje, Charkovo mieste, netoli Kijevo. 1989 metais su šeima išvykome gyventi į užsienį, tuo metu vis dar buvo Tarybų Sąjunga. Apsigyvenome JAV, nemokėjau nei Anglų kalbos, nei Amerikiečių gestų kalbos.  Buvau jaunas, šešiolikos metų, pradėjau mokytis girdinčiųjų mokykloje. Buvau pripratęs prie kurčiųjų aplinkos, mokykloje buvo labai neįprasta. Maniau, kad bendraklasiai bus labiau pažengę moksluose negu aš, tačiau taip nebuvo. Aš buvau už juos pažangesnis. Tą supratęs, pradėjau mokytis kursuose  girdinčiaisiais Rod Ailande. Tai buvo aukšto lygio kursai. Keturis metus vyksta BA studijos, o aš mokiausi BS, sekantis lygis MS. Reikėjo baigti lingvistikos studijas, kad ateityje galėčiau mokyti ir tuo pačiu dirbti vertėju. Po mokslų užimiau direktoriaus pareigas, vedžiau mokymus, teikdavau vertimo paslaugas. Turiu šeimą, keturis vaikus. JAV gyvenu jau 31-erius metus, o atvykau būdamas 16-kos.

Kiek metų dirbate vertėju?

Tuoj bus 28 metai. Vertėju pradėjau dirbti nuo 1992 metų. Jau praėjo daug metų.

Ar prieš įsidarbinant vertėju, reikėjo baigti universitetą, bakalauro studijas?

Geras klausimas. Tuo laiku nebuvo kurtiesiems kur mokytis, nebuvo sudarytos sąlygos. Kurtieji buvo kaip padėjėjai, kurie laikinai padėdavo vertimo metu. Kurtieji vertėjai tuo metu, buvo nelygiaverčiai su girdinčiaisiais, jie išversdavo tik tą dalį, kurios nesuprasdavo gridintis vertėjas ar klientas ir toliau laukdavo, kol vėl prireiks jo pagalbos. Valandinis apmokėjimas buvo labai mažas, girdinčių vertėjų gerokai didesnis. Girdintieji vertėjai turėjo galimybę baigti mokslus universitete, tobulinti žinias kursuose. Anksčiau kurtiesiems buvo galimybė mokytis ir baigti AA lygį. Kurtieji pradėjo ginti savo teises, reikalauti geresnių sąlygų, kad būtų lygiaverčiai vertėjai.  Užuomazgos prasidėjo 1997, 1998, bet 1999 metais įvyko pokyčiai. Kurtieji pradėjo reikalauti, kad būtų lygiaverčiai su girdinčiais vertėjais, ir jų darbo užmokestis būtų toks pat. Daugėjo užsakymų, kuriose girdinčiajam vertėjui, prireikdavo kurčiojo vertėjo, todėl jų darbo krūvis padidėjo. Bet nebuvo galimybių kurtiesiems mokytis ir baigti studijų, todėl jie patys turėjo galvoti, kaip reikia dirbti. Buvo organizacija, kurioje buvo girdinčiųjų, visi jie turėjo licenciją, į šią organizaciją įsitraukė didelis skaičius kurčiųjų, tačiau, nebuvo aišku kaip jiems suteikti licenciją. Norėjo suteikti pagalbinio vertėjo licenciją, tačiau kurtieji su tuo nesutiko, taigi pavadinimą pakeitė į laikiną vertėją. Suteikė licenciją, tačiau kursų, mokymų programos vis dar nebuvo. Girdintieji mokymuose klausydavo įrašų ir juos versdavo, o kurtiesiems nebuvo aišku kokiu principu turėtų vykti mokymai. Todėl pradėjo juos siųsti į seminarus. Buvo suteikta 40 val. ir viskas. Aš pats išmokau versti per darbo praktiką, man taip susiklostė natūraliai, kitiems ne taip gerai sekėsi, žiūrėdami į mane norėjo, kad ir jie taip sugebėtų. Todėl jie taip pat pradėjo lankyti kursus. Aš buvau vienintelis, kuriam versti sekėsi labai lengvai, automatiškai, kitiems to nepavykdavo.  Bet vistiek turėjau eiti į kursus kaip ir kiti 40 valandų.  Kursuose pasakojo apie etiką, konfidencialumą ir kitus dalykus, po 40 valandų gavau pažymėjimą ir jį pristačius, galėjau dirbti du metus. Tuo metu buvau jaunas, kai valstybiniame vertimo centre, užimiau atsakingas pareigas, vadovavau 213 vertėjų. Padalinys, kuriame dirbau buvo Masačusetse, Bostone. Stebėjau kaip vertėjai dirba, kokias klaidas daro. Tada paskelbė, kad du metus galiojęs dokumentas, kurį gavo vertėjai lankę seminarus, nebegalioja, reikia laikyti egzaminą. Egzamine buvo sudaryta komisija, kuri tikrino gestų kalbą. Panaikino mano licenciją.  Aš turėjau darbo patirtį, iki to laiko dirbau, o dabar tas dokumentas negalioja, jis nebetinkamas. Kurtieji kėlė nepasitenkinimą, bet atsakinga organizacija į tai nereagavo. Kvietė laikyti egzaminą, tačiau daugumai kurčiųjų  jo išlaikyti nepavykdavo. Išlaikė tik tie, kurti vertėjai , kurie tapatinasi su girdinčiaisias, jie vertė kalkine kalba, taip pat gerai mokėjo anglų kalbą. O vertėjai, kurie puikiai vertė amerikiečių gestų kalba egzamino neišlaikė. Egzaminas buvo iš dviejų dalių, pirmoje dalyje testas sudarytas iš 100 klausimų, o antroje tikrinama gestų kalba. Iš 100 klausimų kurtieji turėjo surinkti 79 proc., tuo tarpu girdintiesiems testas sudarytas iš 150 klausimų, norint išlaikyti reikėjo surinkti 67 proc. Aš pasakiau, kad taip neteisinga, jog kurtieji turi surinkti 79 procentus. Egzamino neišlaikė 80 procentų kurčiųjų, o likusieji 20 procentų, buvo tie, kurie mokėsi ir baigė girdinčiųjų mokyklą, kiti į juos žiūrėjo pagarbiai, bet iš tikrųjų jų gestų kalba buvo labai prasta. Kadangi aš buvau tarp tų, kurie neišlaikė, viską mečiau ir išėjau. Bet buvo kita galimybė, norint dirbti ne valstybiniu lygmeniu galima nuvykti į komisiją ir gavus leidimą iš komisijos dirbti paprastesniu lygmeniu, savo padalinyje. Aš buvau to iniciatorius ir ties tuo dirbome dvejus metus. Po to užėmiau direktoriaus pareigas, organizacijoje, kurie vedė kursus vertėjams. Tada man pasakė, kad praėjo ketveri metai ir reikia laikyti valstybinį egzaminą. Bet aš sakiau, kad ten nėra sąžiningi žmonės ir aš tris kartus neišlaikiau to egzamino, juokinga, jog aš mokau kitus vertėjus, kaip išlaikyti egzaminą, o pats neišlaikau, visi į mane žiūrėjo susinepatoginę ir tiek. Žmonės, kurie rengė egzaminą jį parengė per sudėtinga, tam kad kurtieji jo neišlaikytų ir negalėtų dirbti. O jie patys, sudarydami egzamino programą, gavo dokumentą, jog gali dirbti, nors jokio egzamino nėra laikę ir jokios vertimo patirties neturi. Jų teorinė medžiaga siaubina, dėl to kilo dideli konfliktai. Jie veda kursus gauna už tai atlyginimą, o mes nuolatos dirbantys vertėjai, negauname dokumento. Aš dėstau kursuose ir dirbu vertėju, o jie vertimo patirties jokios neturi. Kadangi kilo dideli kvirčai ir egzaminas nebuvo gerai sudarytas, jį panaikino. Pradėjo sudarinėti egzaminą iš naujo, mes laukėme, bet pasirodžius egzaminui, mes vėl jo neišlaikėme. Mums kilo klausimas kodėl taip yra, todėl buvo iškviestas aukštos kompetencijos žmogus, jis peržiūrėjęs egzamino užduotį patvirtino, kad egzaminas nėra teisingai sudarytas. Pavyzdžiui Vašingtone yra daugiau paslaugų teikiama kurčneregiams, į egzaminą buvo įtraukti klausimai susiję su vertimu kurčneregiams, tačiau likusioji vertėjų dalis susiduria su šiais klientais labai retai. Man šie klausimai nėra aktualūs, turėtų būti klausimai iš visų vertimo sričių. Egzamino kūrėjai orientavosi į savo regioną, kuriame šių paslaugų pakankamai nemažai. Klausimai turėtų būti sudaryti iš skirtingų temų tolygiai, nes JAV vertimai labai skiriasi pagal valstijas. Vienoje valstijoje daugiau vertimų teisinėje srityje, kitoje, kurčneregiams teikiamos paslaugos, trečioje psichiatrinėse ligoninėse ir pan. Klausimai nebuvo sudaryti procentaliai pagal vertimo sritis. Todėl ir buvo pasamdytas girdintis specialistas, kuris tikrino egzamino užduotį ir padarė pakeitimus. Po pakeisto egzamino užduoties jį jau galima buvo laikyti ir aš  išlaikiau egzaminą surinkdamas 85 proc. Ši egzamino užduotis buvo sudaryta teisingai. Prieš egzamino išlaikymą, žmonės, kurie man kenkė sakė, jog jei neturėsiu licencijos negalėsiu dirbti, tai buvo kurtieji,  kurie tapatinasi su girdinčiaisiais. Po to turėjau laikyti praktinį egzaminą, iš pradžių reikėjo versti nuosekliuoju būdu, po to sinchroniniu. Taigi išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus, reikėjo 300 val. išdirbtų teisinėje srityje. Be teorijos egzamino, po kurio gaunama licencija negalimi kiti etapai. Kadangi turėjau išdirbęs 300 val, pateikiau dokumentus, tačiau jų nepriimė, nes tuo metu kada teikiau paslaugas buvau neturėjęs licencijos. Bet tai atrodė juokinga, nes turėjau vėl iš naujo išdirbti tas valandas.Tai buvo provokacija, nes aš jau buvau arti tikslo, buvau pasistūmėjęs  į priekį, bet mane grąžino atgal. Bet visgi man pavyko išlaikyti teorijos egzaminą. Po kiek laiko pranešė, kad teorinis egzaminas nebegalioja, nes dauguma kurčiųjų jį išlaikė, jie manė, kad šis egzaminas per lengvas, kurtieji, kurie tapatinasi su girdinčiaisiasi,  tą darė tyčia. Visiems buvo šokas.

Ką reiškia šis gestas (parodo)?

Tai kurčias žmogus, kuris elgiasi kaip girdintis, mąsto kaip girdintis. Štai toks yra jo gestas. Kalbėdami gestais jie pilnai taria žodžius, daug naudoja pirštų abėcėlės, gerai rašo anglų kalba, nenaudoja veido mimikų. Man tas nėra priimtina, mano kalba yra ASL. Todėl mes pasiskirstę į skirtingas puses ir tarp mūsų dažnai kyla konfliktai.

O kas atsakingas už vertėjų mokymus? Lietuvoje yra Lietuvos kurčiųjų draugija, o Jungtinėse Amerikos Valstijose?

Sudaryta komisija, anksčiau buvo NAD panaši organizaciją į jūsų kurčiųjų draugiją, taip pat buvo vertimo centras, kuris įsteigtas 1964m. tai buvo profesionali asociacija. Bet tarp šių organizacijų kildavo nesutarimai ir galiausiai NAD išstūmė vertimo centrą ir patys prisiimė atsakomybę už vertėjų mokymą. Į NAD darbindavosi CODA, nes vertimo centras priimdavo tik gridinčius vertėjus, o CODA ne. Vertimo centre dirbantys vertėjai buvo stipresni, kadangi nuolatos vykdavo mokymai, kursai ir jie tobulindavosi, o NAD dirbantys vertėjai tokių gilimybių neturėjo, pas juos vykdavo apsitarimai, diskusijos kaip reikia dirbti. Buvo sprendžiama pagal žmogaus sugebėjimus į kokius jis vertimus gali eiti ir išduodamas dokumentas.  Šios dvi organizacijos nesutardavo. NAD dirbantys vertėjai dažnai būdavo netinkami, kadangi jų turimas dokumentas buvo paprastesnis, nei dirbančių vertimo centre.

Ar vis dar veikia šios dvi organizacijos?

Anksčiau buvo dvi, bet po to susijungė. NAD esanti komisija susijungė su vertimo centru ir tapo viena organizacija. Kurtieji pradėjo skųstis, kad organizacija, kuri jiems kenkė, nes kurti vertėjai neišlaikydavo egzamino. Kai kurčiųjų draugija iškėlė klausimą, kam reikalingi kurti vertėjai, dėl  nepalaikymo iš kurčiųjų draugijos, jie perėjo į vertimo centrą.  Vertimo centras sutiko, priimti kurčius vertėjus, bet kurtieji dvejojo dėl sudėtingo egzamino. Vyko ginčai tarp dviejų pusių.

Pastebėjau įdomų dalyką, kad JAV yra daug kurčių vertėjų, kiek jų yra iš viso?

Visoje JAV CDI (sertifikuotų kurčiųjų vertėjų) yra apie 180 tai nėra daug, neturinčių sertifikato kurčių vertėjų yra daugiau. Jurgita tu sakei, kad aš esu kurčias vertėjas. Ne,  aš esu profesionalus sertifikuotas kurčias vertėjas, o tokių vertėjų yra mažai.  Nesertifikuotų vertėjų yra tikrai daug gal 300, 400 ar 500 ir daugiau. Šiuo metu teorinis egzaminas, vis dar vyksta, bet praktinis sustabdytas. Bet aš jau jį esu išlaikęs ir pristatęs. Kai išlaikiau egzaminą ir gavau dokumentus, po dviejų savaičių jį sustabdė. Turiu du skirtingus sertifikatus, vienas CDI, o antras sertifikatas vertimams teisinėje srityje CLIP-R. Gaunu vertimo užsakymus versti teisinėje srityje iš viso pasaulio.

Norint versti teisinėje srityje būtina baigti specialius kursus?

Privaloma. Reikia mokėti teisinius terminus, įstatymus. Žinoti, kurioje vietoje turi stovėti policijos pareigūnas, sekretorius, teisėjas ir advokatas, abi  šalys ir kur tarp jų vertėjas. Būna situacijų kai kurčiasis nori pasisakyti, tačiau aš jo neverčiu, nes ne jis mane užsakė. Vertimo paslaugą teikiu tik tam asmeniui, kuris mane užsisakė, kitam atlikti vertimo negaliu. Turiu susikoncentruoti ir versti vienam žmogui, o ne keliems. Teisininkas turi savo vertėją, o kurčiasis savo. Jeigu bylinėjasi sutuoktinių pora, jiems verčia skirtingi vertėjai. Kiekviena konfliktuojanti šalis turi atskirus vertėjus. Teisėjas turėtų taip pat turėti atskirą vertėją, tai būtų iš viso trys vertėjai. Tačiau taip būna labai retai. Būna, kad verčia keli vertėjai, būna, kad vienas. Bet jeigu mane užsako teisėjas, aš verčiu tik jam, o kitiems, šalims ir pokalbiuose su advokatais negaliu kištis. Kurčiasis norėdamas pasisakyti turi ne į mane žiūrėdamas kalbėti, kad aš išverčiau, o į savo vertėją. O jeigu jis vertėjo, neturi tai jo problema. Jeigu ir bando atkreipti mano dėmesį, kad jį išversčiau, aš nekreipiu dėmesio, o verčiu kas man priklauso. Teisme yra labai griežtos taisyklės. Yra įvairių situacijų, būna kad kurtieji nepasirūpina ir neužsisako vertėjo.

Norėjau paklausti ar reikalingi skirtingi sertifikatai verčiant teisme, policijos komisariate, medicinos srityje ar viskas įeina į vieną?

Turint sertifikatą galima versti teisinėje srityje, išprievartavimo tyrimuose, apklausose policijos nuovadoje, kalėjime.  Bet prieš tai reikia apsilankyti šiose įstaigose ir išsiaiškinti proceso eigą,susipažinti kur turi stovėti vertėjas ir kiti proceso dalyviai. Iš viso turi susidaryti 300 valandų. Būna tokių situacijų, kad vertėjai norėdami gero, išverčia ne tik jam priskirto asmens žodžius, bet ir kito. Kurčiasis pamatęs tokį vertėjo poelgį paskundė teisėjui ir teismo posėdis buvo nutrauktas, dėl taisyklių pažeidimo, o kaltinamajam pavyko išsisukti. Teko užsakyti kitą vertėją. Labai trūksta sertifikuotų vertėjų, kurie gali versti teismuose, todėl dažnai atvyksta vertėjai iš kitų miestų. Todėl mane labai dažnai užsako, teko ir nuotoliniu būdu versti per zoom.

O vertėjai verčiantys televizijoje turi baigti specialius kursus?

Vertimas televizijoje prasidėjo neseniai, iki tol nebuvo verčiama, viskas  buvo titruojama. Vertimas televizijoje nėra dažnas atvejis, tik keliuose valstybėse, yra Lietuvoje. JAV tai nėra dažnas atvėjis, tik tuomet kai samdo vertėjus privačiai ir apmoka. Yra buvę keli atvejai kada vertėjai vertė televizijoje. Vienas iš jų, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir kuomet labai daug iškrito sniego. Aš buvau pirmasis, kuris pradėjo versti televizijoje Rod Ailando mieste. Tai nedidelis  miestas, žmonės labai nustebo, kad aš verčiau, galvojo jog aš girdintis. Visiems buvo netikėta, kad visą informaciją perteikiau labai tiksliai. Prieš mane sėdėjo girdintis vertėjas, kuris man vertė, o aš jo vertimą perteikiau, kurtiesiems suprantamiausiu būdu. Kurtieji buvo nustebę ir sutrikę, ši žinia per žiniasklaidą pasklido visame pasaulyje. Tada sulaukiau labai daug dėmesio ne tik iš kurčiųjų, bet ir girdinčiųjų, kad aš juos sužavėjau. Sakė, kad į mane žiūrėti buvo labai įdomu, mano kūno judesiai, ekspresija jiems priminė repavimą. Susisiekė su manimi iš televizijos laidos, ir kvietė atvykti. Tai kitiems buvo labai neįprasta. Laidos vedėjas pasiteiravo kas aš esu, pasakiau, kad esu kurčias, tai sužinojęs labai pasimetė, pasakiau, kad galiu atvykti ir vertėjas verstų mūsų pokalbį.  Tas laidos vedėjas važiuodavo automobiliu su svečiu ir tuo metu kalbindavo svečią. Ši laida labai populiari, dažnai  rodydavo per televiziją ir aš buvau matęs.  Kai sužinojo, kad aš esu kurčias, pasimetė. Pasiūlė pokalbį vykdyti studijoje, bet aš nesutikau, norėjau kaip ir kiti laidos svečiai, važiuoti automobilyje. Laidos vedėjas klausė kaip tai padaryti? Reikės sukinėti galvą į gale sėdintį vertėją. Pasakiau, kad vertėjas sėdėtų gale, tik reikėtų daugiau kamerų, kurios filmuotų. Laidos vedėjas sutiko pabandyti pasikalbėti 15min, bet aš atsakiau, kad užtruksim ne 15min, o 30 min., o gal ir daugiau. Laidos vedėjas nusistebėjo. Pokalbio metu mes provokavom vienas kitą, daug juokavom šis vaizdo įrašas yra socialiniame tinkle Facebook. Važiuodamas automobilyje daug kalbėjau, sudominau laidos vedėją, susirinko daug žiūrovų, kadangi buvau išskirtinis laidos svečias. Rod Ailando gubernatorė…kaip tas rusiškas žodis, nežinau to žodžio, gubernatorė mane pakvietė versti, ne vieną kartą teko versti jos kalbą. Vieną kartą buvo labai daug iškritę sniego ir man teko vykti į kareivines versti. Visiems buvo uždrausta važiuoti, bet man reikėjo kažkaip nuvykti į vietą, todėl manęs atvažiavo pasiimti karininkai.  Nuvykome į kareivinių vidų, pamatė, kad atvyko vertėjas  apsidžiaugė. Paklausė mano vardo ir pavardės, kai pasakiau, paklausė ar aš esu rusas, pataisiau, kad aš iš Ukrainos. Pradėjome kalbėtis apie karo batalioną, politiką ir gilesnes temas, tuo tarpu karių būrys stebėjo mūsų pokalbį. O vertėjas, kuris vertė, perteikdavo informaciją iš vienos kalbos į kitą, bet pačio pokalbio nesuprato. Paklausė manęs iš kur tiek daug žinau, atsakiau kad mėgstu domėtis apie politiką, karius, ir įvairias kitus dalykus.

Toliau dirbau, viskas sekėsi gerai, bet iš vėžių išmušė koronaviruso pandemija. Pasikeitė taisyklės, Rod Ailendas neįsileido iš kito miesto atvykstančiųjų. O aš dažnai tame mieste dirbdavau, tačiau po pasikeitusios situacijos negalėjau ten nuvykti. Todėl tame mieste pradėjo dirbti nauji vertėjai, kurie yra vietiniai, o aš galėjau dirbti tik savo mieste. Daug vertėjų buvo išbraukti, nes miestai užsidarė ir į juos nebuvo galima atvykti. Vis mažėjo užsakymų, po to kai visą savaitę neturėjau darbo, buvo psichologiškai sunku. Turiu savo turizmo verslą, taip pat dirbu lektoriumi ir užsiimu kitomis veiklomis. Tačiau keliauti buvo uždrausta, dėl įsigaliojusių draudimų nekvietė skaityti pranešimų, sumažėjo vertimo užsakymai ir kiti darbai. Bet vienoms durims užsidarius, atsivėrė kitos tai youtube kanalas. Buvo reikalingas pranešėjas, nuo tos vietos gyvenu dviejų valandų kelio atstumu, bet reikalingas buvo ir girdintis vertėjas. Aš nesutikau, kad jie užsakytų bet kurį vertėją, norėjau pats pasirinkti verėją, pabendrauti ir pažiūrėti ar mum pavyks dirbti kartu. Pirmasis vertėjas su kuriuo susitikau, buvo man žinomas CODA vertėjas, antrasis vertėjas atvykęs iš Rod Alando važiuoti jam teko 4 valandas . Kaip Niujorkas yra sostinė, tai panašiai ir Albionas. Man važiuoti užtrunka dvi valandas. Vertėjas sutiko atvažiuoti tokį kelią. Aš norėjau pabendrauti. Pabendravau su vienu vertėju uždaviau jam kelis klausimus, o tada su kitu, bendravome vaizdo skambučiu. Aš jam padariau gerą įspūdį, sužinojau, kad jis yra   pastorius. Pastorius skiriasi nuo kunigo, kunigas negali turėti šeimos, o pastorius gali. Man jis labai patiko,  pradėjome dirbti nuo kovo 27 dienos ir iki šiol dirbame kartu, jau praėjo vieneri metai.

Amerikoje nebuvo nusistovėjusios sistemos kaip reikia atlikti vertimo paslaugą televizijoje, kadangi aš buvau pirmasis, kuris tą pradėjo, kviesdavo mane, kad skaityčiau seminarus visoje JAV. Jau 50 valstijų televizijoje verčia kurtieji vertėjai, bet jeigu toje valstijoje nėra kurčio vertėjo tuomet verčia CODA vertėjai. Daugiausia verčia kurtieji vertėjai, o viskas prasidėjo nuo manęs.

Jeigu kurtieji užsisako vertėją, užsisako kurčiąjį ar girdintį?

Pats kurčiasis sprendžia kokio vertėjo jam reikia. Kiti už jį negali nuspręsti. Kita situacija gali būti, jei girdintis vertėjas vertimo metu sunkiai supranta klientą, jo gestų kalbą, gali į pagalbą išsikviesti kurčiąjį kolegą, būna kurčiųjų, kurie sutinka, būna kurie prieštarauja, tačiau vertėjui paaiškinus, kad bijo atlikti ne tikslų vertimą, kurtieji nusileidžia. Anksčiau, buvo situacija sudėtingesnė, kurtieji buvo labai priešiškai nusiteikę, aš buvau vienas pirmųjų kurčiųjų vertėjų, kuris pradėjo dirbti komandoje su girdinčiu vertėju. Dažnu atveju, jeigu situacija labai sudėtinga, pavyzdžiui teismo posėdis, siųsdavo versti mane. Tekdavo versti ir agresyviai nusiteikusiems kurtiesiems, vyko teismo procesas, kuriame kaltinamasis buvo labai agresyvios išvaizdos, pamatęs mane buvo labai nepatenkintas, kad jį laiko nevispročiu ir mane išvijo, aš atsakiau, kad tai jo teisė rinktis ar man versti ar ne, bet be manęs, gali vertimo procesas vykti ne taip sklandžiai ir jam gali būti pratęsta laisvės atėmimo bausmė, pasiūliau duoti man bent penkias minutes versti ir tada nuspręsti ar nori, kad toliau versčiau ar ne. O jeigu nepatiks tada liks girdintis vertėjas vienas vesti, kurčiasis sutiko pabandyti. Predėjau  versti perimdamas kliento emocijas ir kalbėjimo manierą, kurčiasis labai nustebo tą matydamas, kadangi buvo pratęs matyti vertėjus kurie neperteikdavo emocijų, kurti vertėjai, kurie tapatinasi su girdinčiaisias verčia be veido mimikų, kurtiesiems tie vertėjai nepatinka, būtent dėl to jis prieš tai ir nenorėjo manęs. Jis galvojo, kad visi kurti vertėjai taip verčia ir per juos kurtiesiems teko nemažai iškęsti, patyrė pažeminimą, kai vertėjai juos tildydavo, sakydavo  užtenka kalbėti, gana. Būtent dėl to kurtieji nemėgsta šių vertėjų, o kai pradėjau versti aš, klientas pamatė, kad aš visai kitoks. Kartu dirbantis labai profesionalus vertėjas, žiūrėdamas į klientą jo nesuprato, nesuprato ir ką aš kalbėjau su klientu, gilindamasis į temą, tada  informaciją perteikiau girdinčiajam vertėjui, kad jis išverstų į anglų kalbą. Teisėjas buvo labai nustebęs tokiu sklandžiu vertimu ir teigė, kad nuo šiol privalo kurčias vertėjas versti visuose teismo posėdžiuose, taip pat ir gydymo įstaigose, jei būtų reikalinga operacija ir kurčiajam reikėtų suteiti pilną informaciją. Buvo situacija, kai girdintis vertėjas vertė kurčiajam apie jam reikalingą operaciją, bet kurčiasis nesuprato, teigė, kad šios informacijos jis nežino,  galbūt pamiršo, arba nesuprato, vertėjas turėjo kartoti kelis kartus, bet klientas klausdavo vis to pačio, kurčiasis klausė, kodėl iš jo tiek daug kraujo paimė tikriausiai pasinaudojo ir dabar reikalavo kompensacijos. Vertėjui buvo labai sudėtinga versti taip, kad kurčiasis suprastų, todėl buvo iškviestas kurčiasis vertėjas, ir kai jis išvertė klientas, nebegalėjo daugiau provokuoti ir  turėjo susilaikyti.

Kurtieji dažnai jaučiasi vieniši ir neturi su kuo pabendrauti, taigi kai susitinka su vertėju, gali išsikalbėti, kad ir 8 valandas, būdamas su vertėju daug kalba, o nuėję į kabinetą tyli, vertėjas sako taigi daug pasakojai prieš tai dabar papasakok ir gydytojui, o kurčiasis sako jau papasakojau, tu perpasakok, vertėjas sako aš negaliu tu pats turi kalbėti apie save. Daug kurčiųjų taip elgdavosi ir rusai, ir lietuviai ir kiti, susitikę su vertėju jiems papasakodavo ko nori, o kai vertėjui reikėdavo versti kurtieji pasakydavo labai glaustai.

O kaip tada reikia elgtis, versti tik tuomet kai kurčiasis kalba?

Kurtieji pratę, kad vertėjai kaip advokatai už juos kalbėtų, o jeigu vertėjas to nedaro, laikydavo jį nelabai geru, neturinčiu kompetencijos.  Kurtieji įsivaizduoja, kad viską papasakoja vertėjui, o  jis prideda informacijos, kurios trūksta arba perteikia taip, kad reikalas, dėl kurio kreipiamas, būtų sutvarkytas. Tačiau vertėjai to nedaro. Šis įprotis išlikęs nuo sovietinių laikų, kadangi nebuvo universitetuose vertimo specialybės CODA nuo mažens pripratę versti kurtiems tėvams ir jiems padėti, jų nemokė apie vertimo etiką, todėl tas įprotis ir išlikęs. Taip pat ir kurtieji pripratę, prie tokio vaikų padėjimo bendrauti, todėl kaip pradėjo dirbti profesionalūs vertėjai, kurie laikosi etikos kodekso, kurtiesiems buvo neįprasta. Kurtieji stebėdavosi, kad nauji vertėjai labai skiriasi ir jiems priimtiniau dirbo iš ankščiau dirbantys vertėjai. Tačiau tokių dalykų nereikėtų lyginti. JAV buvo panaši situacija, bet ji keičiasi, dabar Rod Ailande dirba 26 vertėjai, iš jų 16 profesionalūs vertėjai, 10 komisijos nariai. Šie vertėjai turi labai daug vertimo užsakymų, dirba nuo ryto iki vakaro.

Ar vertėjai turi patys susimokėti už vertimo paslaugas ar apmoka vyriausybė?

Draudžiama mokėti už vertimo paslaugą pačiam kurčiajam. Amerikos neįgaliųjų akte įrašyta, kad užsakovai pavyzdžiui iš policijos, medicinos įstaigos, teismo ir kiti, turi apmokėti už vertimą. Kodėl taip yra? Nes įstaigų darbuotojams reikalinga sklandi komunikacija, jie užsako vertimo paslaugą, todėl ir turi apmoketi.

O jeigu reikia nuvykti į banką ar kitą įstaigą?

Banke taip pat apmoka įstaiga. Jeigu pokalbis labai paprastas, vis tiek JAV susirašinėti ant popieriaus su darbuotoju nėra dažnas reiškinys.

O pavyzdžiui parduotuvėje?

Pavyzdžiui dėl laidotuvių, gimtadienio švenčių, kitų švenčių, kiekvienoje iš 50 valstijų skiriasi įstatymai. Yra vertėjų, kurie dirba be apmokėjimo, jeigu vestuvių šventėje reikalinga vertimo paslauga, šventės  išlaidos yra didelės, todėl tai yra susitarimo reikalas, būna, kad vertėjai dirba be apmokėjimo, bet juos pavaišina, būna, kad sumoka. Dažniausiai patys kurtieji sumoka vertėjui, vyriausybė neapmoka. Laidotuvių atveju, nelaimingiems atsitikimams vyriausybė yra paskyrus pinigų apmokėti už vertimo paslaugas. Laidotuvės vyksta labai skirtingai pagal religiją, vieni palaidoja per parą, kiti šarvoja ir  žmonės ateina prie karsto su žmogumi atsisveikinti, tuo metu reikalingas vertimas. Man teko versti laidotuvėse, nėra malonūs toki užsakymai, tačiau žmogus, kuris nuolatos užsisakydavo mane, tai buvo garbaus amžiaus moteris, mirė, jos artimieji norėjo, kad jos laidotuvėse verčiau aš. Atsisakyti buvo nepatogu, pasvarsčius, nusprendžiau pabandyti, man tai buvo pirmos laidotuvės kuriose verčiau, procesija buvo kitokia nei aš pratęs, nes tai buvo kitos religijos žmonės. Pagal mano religiją,  palaidojame žmogų per 24 valandas, o šiose laidotuvėse buvo pašarvotas žmogus su atidarytu karstu ir jo artimieji ateidavo su juo atsisveikinti, mačiau verkiančius žmones, matant tokį vaizdą  buvo labai labai sunku versti. Verčiau kapinėse, kai karstą nuleido į žemę, labai skaudėjo širdį, taip pat prašė, kad versčiau ir bažnyčioje, aš nežinojau jų tikėjimo, bet stengiausi versti kaip sugebėjau, visi net ir girdintys stebėjo mane,o ne į kunigą. Pasirodo jiems patiko mano vertimas, verčiau, kad žmogus prisikėlė ir iškeliavo į dangų, žiūrėdamas iš viršaus su visais atsisveikino, visi susigraudino, matydami tokį aiškų vertimą, bet aš to nebuvau vertęs ankščiau, tiesiog man automatiškai pavyko perteikti tuos žodžius vaizdingai. Kad žmonės atsisveikintų su mirusiąją ir ją paleistų, nes žmogus jau išsilaisvino nuo kūniškų skausmų, ligų ir iškeliavo i anapilin laisvas. Žiūrėdami mano vertimą žmonėms net šiurpas ėjo, turiu tokį gebėjimą vaizdingai versti. Nuo to padaugėjo prašymų versti ir kitur, žmonėms aš patikau, pradėjau gauti daug ir įvairių užsakymų, jeigu nesuprasdavau arba nežinodavau gestų, kurtieji parodydavo pirštų abėcėle, žmonės man pasakydavo, padėdavo. Vertimas religinėse apeigose nėra mano mėgstamiausias. Gaudavau užsakymus versti ir vestuvėse, prašydavo būtent manęs, nes norėdavo aiškaus vertimo. Sutikdavau versti ir be apmokėjimo. Gaudavau užsakymų ir iš senelių namų, kur yra globojami seneliai, visame pastate gyvena vien pagyvenę žmonės, jie sakydavo, kad jiems labai patinka mano vertimas, kadangi jie sunkiau gyvena, tai kainą nuleisdavau. Vertimo kaina skiriasi pagal situaciją, bet dažniausiai verčiu oficialiuose vertimuose, teismuose ir kt. Su amžiumi jaučiu, kad daugiau laiko noriu skirti šeimai. Šiuo metu daugiausia verčiu televizijoje, kitose srityse tik retkarčiais.

 

Vertimą atliko Lietuvių gestų kalbos vertimo centras

 

 

Kokia jūsų reakcija?

like
0
dislike
0
love
0
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0