Psichologinis smurtas

Kalbėdami apie smurtą prieš moterį, mes dažniausiai įsivaizduojame šiurkščią prievartą, fizinės jėgos pavartojimą, sukeliantį fizinį skausmą ar ribojantį moters laisvę. Tačiau smurtas – tai ne tik fizinis žmogaus sužalojimas. Smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis.

2. PSICHOLOGINIS SMURTAS

Dažnai manoma, kad žodžiai ar gestai nežeidžia – pasakai, pasijuoki ir tai praeina. Taip pat visus žodinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Tačiau, kai žodiniai išpuoliai tampa reguliarūs ir sąmoningai nukreipiami į žmogui jautrias temas, šiuos išpuolius tikslinga vertinti kaip psichologinį arba žodinį smurtą.

Psichologinis smurtas – tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Psichologinis smurtas yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą, bet to asmens fiziškai nežalojant. Dažniausiai grasinama žodžiu ar gestais, mostais (grūmojimas kumščiu, rodymas pasmaugsiu ar pan.), ginklo ir kitų daiktų demonstravimu.

Psichologinio smurto veiksmai:

• pravardžiavimas, žeminimas, keiksmažodžiai ir kiti pikti žodžiai ar gestai;
• vertimas jaustis kalta;
• moters pasakymų, jos nuomonės išjuokimas;
• SMS žinučių ar el. pašto tikrinimas;
• bendravimo su kitais asmenimis (draugais, šeimos nariais) ribojimas;
• naminių augintinių kankinimas moteriai matant;
• manipuliavimas, apkalbėjimas ir kt.

Psichologinis smurtas kelia nuolatinę įtampą, stresą ir baimę. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, lytine orientacija ar tradicijomis. Smurtautojas sąmoningai pasirenka tuos jautrius aspektus, kurie leidžia skaudinti, žeminti ir bauginti žmogų.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Moterų informacijos centru

Projektą finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM