Rekomendacijos dėl pritaikymo asmenims, turintiems klausos negalią

Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) rekomendacijos dėl aplinkos pritaikymo klausos negalią turinčių asmenų poreikiams.

Rekomendacijos dėl pritaikymo asmenims, turintiems klausos negalią

Nepaisant daugumos žmogaus teisių iniciatyvų bei teisės aktų, kuriose nuolat kalbama apie kovą su diskriminacija, lygybės įtvirtinimą įvairiose gyvenimo srityse, kurtieji dėl savo negalios Lietuvoje vis dar yra ir jaučiasi esantys atskirtyje. Informacijos kurtiesiems suprantama kalba (gestų kalba) šiai dienai yra per mažai, sąlygos aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime nepakankamos. Lietuvos kurčiųjų draugija siekia išspręsti kylančias problemas ir iššūkius, kad pagerintų gyvenimo kokybę, atitinkančią klausos negalią turinčių asmenų poreikius. Remiantis pasaulio  kurčiųjų bendruomenės patirtimi siekiant gerinti asmenų, turinčių klausos negalią aplinkos ir informacinį prieinamumąPasaulio kurčiųjų naujienos teikiame šias rekomendacijas:

  1. Pripažinti lietuvių gestų kalbą Konstituciniu lygiu arba lietuvių gestų kalbos įstatymu. Klausos negalią turinčių asmenų gimtoji kalba – lietuvių gestų kalba. Tai pripažinta ir teisinį statusą turinti kalba, savo gramatika ir struktūra besiskirianti nuo lietuvių kalbos. Siekiame, kad ji turėtų ne tik teisinį statusą, bet būtų pripažinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje kaip lygi valstybinė kalba ir/arba reglamentuojama atskiru lietuvių gestų kalbos įstatymu.
  2. Mokyti šeimos narius lietuvių gestų kalbos. Dauguma vaikų su klausos negalia gimsta girdinčiųjų šeimose. Lietuvoje nėra sudarytos tinkamos galimybės girdintiems tėvams mokytis lietuvių gestų kalbos: VšĮ Lietuvių gestų kalbos institutas organizuoja lietuvių gestų kalbos mokymus pagal gautą finansavimą iš viešųjų pirkimų ir jį gavus mokymai vyksta tik tam tikrą laiką, arba tokie kursai organizujami mokamai, susidarius grupei. Lietuvių gestų kalbos mokymai turi būti nuolatiniai ir prieinami bent jau didžiausiose Lietuvos savivaldybėse (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Tokiu būdu, mokymus galėtų gauti ne tik tėvai, bet ir kiti asmenys, susiduriantys su klausos negalią turinčiais asmenimis. Reikalingas strateginis valstybės požiūris į lietuvių gestų kalbos kursų organizavimą Lietuvoje.
  3. Pasirūpinti suaugusių kurčiųjų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globa. Šiuo metu nėra senelių globos namų, taip pat slaugos ligoninių, kur personalas (bent keli darbuotojai) mokėtų lietuvių gestų kalbą. Kurčiųjų organizacijos, norėdamos padėti šiems žmonėms, negali gauti informacijos dėl konfidencialumo, todėl reikalingas bendradarbiavimas su kurčiųjų organizacijomis dėl jų teikiamų paslaugų. Siektinas rezultatas – senelius su klausos negalia apgyvendinti keliuose namuose bent didžiosiose Lietuvos savivaldybėse, kur jie galėtų bendrauti tarpusavyje savo gimtąja kalba bei gauti paslaugas/pagalbą pritaikytą jų poreikiams.
  4. Pritaikyti techniką asmenims su klausos negalia. Daug įvairių vietų ir technikos yra pritaikyta taip, kad informaciją ar įspėjamuosius pranešimus galima pateikti/gauti garsiniu būdu, pavyzdžiui, situacijai pasikeitus ar įvykus nelaimei pranešama per garsiakalbius, norint gauti informaciją reikia skambinti per mikrofoną ir pan. Visos tokios situacijos ir vietos nėra pritaikytos klausos negalią turintiems žmonėms, todėl jie susiduria su problemomis, kai nepavyksta išvažiuoti iš parkavimo aikštelės ir prie užtvaro reikia skambinti į informaciją, kai užstringa liftas ir jie negali pranešti apie nelaimę, kai nori užsisakyti maisto Drive in būdu ir daugeliu kitų atvejų. Norint pritaikyti ir palengvinti šias situacijas kurtiesiems, reikalinga, kad prie mikrofono taip pat būtų galimybė skambinti vaizdu, ar bent mygtukas, kurį paspaudus būtų išsiunčiamas pranešimas, kad žmogus negali skambinti balsu. Tokiu atveju asmenys su klausos negalia galėtų gauti pagalbą patogiai ir laiku.
  5. Pritaikyti televiziją kurtiems vaikams. Lietuvos nacionalinė televizija ir kiti televizijos kanalai vis daugiau turinio titruoja ir tokiu būdu jį pritaiko suaugusiems kurtiesiems, kurie gali skaityti, tačiau ne visi. Tačiau šis būdas netinka vaikams su klausos negalia. Reikalinga pritaikyti turinį, skirtą vaikams, kurie dar neskaito: versti vaikų laidas į lietuvių gestų kalbą, skatinti vaidybinį turinį ir pan. Be to, tai prisidėtų prie kurčiųjų kultūros sklaidos ir gestų kalbos populiarinimo, šeimos ryšio stiprinimo.
  6. Pritaikyti renginius. Kiekviena miesto savivaldybė organizuoja daug renginių, kuriuose nori dalyvauti žmonės, turintys klausos negalią, tačiau renginiai dažnai nepritaikyti klausos negalią turintiems asmenims, nes nėra vertimo į lietuvių gestų kalbą. Kurtiesiems vertimas į gestų kalbą – kaip gyva kompensuojamoji priemonė, todėl kiekviename renginyje turi būti užtikrintas vertimas į gestų kalbą. Taip pat valstybinių ir kultūrinių renginių minėjimo metu reikalingas LED ekranas, kuriame būtų aiškiai matomas lietuvių gestų kalbos vertėjas. Apie organizuojamus renginius reikalinga informuoti miesto kurčiųjų organizacijas, viešinant renginį, skelbti, kad bus vertimas į gestų kalbą. Tokiu būdu didinsime įtraukti, toleranciją, bendruomeniškumą.
  7. Skatinti kurčiųjų įsidarbinimą. Lietuvoje kurtiesiems įdarbinimo klausimas yra viena opiausių problemų, nes darbdaviai bijo priimti klausos negalia turintį žmogų, motyvuodamas tuo, kad negalės susikalbėti. Rekomenduojame Užimtumo tarnybai bendradarbiauti su kurčiųjų organizacijomis ar įdarbinti žmones, kurie moka lietuvių gestų kalbą ir išmano kurčiųjų kultūrą, kad tarpininkavimas su darbdaviais ir klausos negalią turinčiais žmonėmis būtų lengvesnis. Be to, Užimtumo tarnybos tinklalapyje informacija galėtų būti verčiama į lietuvių gestų kalbą, kad būtų lengvai prieinama ir pasiekiama klausos negalią turintiems asmenims.
  8. Skubios pagalbos tarnybų specialistai – policijos pareigūnai, gaisrininkai, medikai ir kiti specialistai, teikiantys skubią pagalbą, turėtų susipažinti su kurtumo negalios etika, kurčiųjų kultūra ir lietuvių gestų kalbos pradmenimis. Šių specialistų rengimo įstaigose turi būti įtrauktas kaip privalomas dalykas, mokymai apie kurčiųjų  kultūra ir gestų kalbos paskaitos. Šie specialistai turi turėti žinių, kaip pasinaudoti nuotolinėmis lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugomis.
  9. Pritaikyta architektūra. Šiuo atveju svarbiausia – projektuojant atsižvelgti į unikalius būdus, kuriais kurtieji žmonės suvokia erdvę. Kurčiųjų erdvės – tai ne tik auditorinių patalpų keitimas regimosiomis. Tai daugialypės sensorinės aplinkos, palengvinančios mobilumą, išreiškiančios kurčiųjų tapatybę ir gerinančios klausos negalią turinčių asmenų savijautą viešojoje erdvėje, kūrimas. Jos suteikia naują, įdomų požiūrį į šiuolaikinės architektūros pritaikymą visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų turimos negalios.

Auditorijos – viena iš galimybių – auditorijos įrengiamos puslankiu arba U raidės forma, kad studentai galėtų užmegzti nuolatinį vizualinį ryšį su kitais savo grupės nariais. Taip sudaromos galimybės įsitraukti į diskusiją, visi aiškiai mato vienas kitą.

Koridoriai – žmonėms, bendraujantiems gestų kalba, reikia ir platesnių koridorių, paisant specifinių atstumo parametrų, taip sudarant galimybę stebėti visą pašnekovo kūną ir jo gestus, taip pat – einamą kelią ir jame esančius objektus.

Laiptai – girdintiesiems nereikia laikytis atstumo, jie gali eiti net susiglaudę ar vienas už kito ir kalbėtis – jiems nereikia matyti greta esančio žmogaus veido, rankų gestų. Tačiau žmonėms, bendraujantiems gestų kalba, reikalingi platesni laiptai. Klausos negalią turintiems asmenims daug patogiau ne lipti laiptais, taip nukreipiant dėmesį ir žvilgsnį į pakopas, o eiti nuolydžiomis rampomis – einant nuolydžio/įkalnės taku, galima komunikuoti ir laviruoti erdvėje daug lengviau.

Matomumas – kurtieji erdvėje orientuojasi pagal tai, ką mato, todėl labai svarbi aiškiai matoma aplinka. Viena iš galimybių – projektuojant pastatus naudoti stiklą. Pavyzdžiui, įrenginėjant liftus, jie turėtų būti įstiklinti. Perregimos – skaidrios ar matinės – turėtų būti ir durys, kad kurčias žmogus galėtų sužinoti, jog kažkas praėjo, atėjo ar yra kabinete.

Interjeras ir apšvietimas – spalvinė gama ir apšvietimas kurtiesiems taip pat yra labai svarbūs faktoriai, kuriantys bendravimo prieinamumą. Dėl to interjere geriausia naudoti mėlynos ir žalios spalvų baldus, derinant juos su žemės atspalvių detalėmis. Toks spalvinis koloritas yra tinkamas kurtiesiems, nes nuo šių spalvų nepaskausta akys, neblaškomas dėmesys bendraujant gestų kalba. Be to, visose patalpose turėtų būti įrengti vienodai šviesą išsklaidantys šviestuvai.

Veidrodžiai – kuriant erdves kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms, nemažos įtakos turi ir veidrodžiai, kurie leidžia stebėti, kas vyksta už nugaros, kas prie jų artėja. Kurtiesiems nereikia nuolatos atsisukinėti – veidrodyje jis aiškiai mato už jo esančio žmogaus veidą.

 

Šios rekomendacijos pateiktos atsižvelgiant į pasaulio kurčiųjų bendruomenės geruosius pavyzdžius. Lietuvos kurčiųjų draugija įgyvendinama savo veiklas, minėtomis temomis parengė vaizdo įrašus lietuvių gestų kalba ir lietuviškais subtitrais, kuriuos kviečiame peržiūrėti ir susipažinti ČIA.

 

Raginame atsakingas institucijas pagal savo kompetencijos sritis įgyvendinti šias rekomendacijas, o Lietuvos kurčiųjų draugija yra pasiruošusi bendradarbiauti ir konsultuoti iškilusiais klausimais.

 

 

LKD prezidentas                                                                                            Kęstutis Vaišnora

 

 

 

Kokia jūsų reakcija?

like
0
dislike
0
love
3
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0