Rekomendacijų papildymas dėl studijų aplinkos pritaikymo pagal individualius klausos negalią turinčių studentų poreikius

Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacija, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA teikia oficialias papildytas rekomendacijas dėl studijų aplinkos pritaikymo pagal individualius klausos negalią turinčių studentų poreikius.

Rekomendacijų papildymas dėl studijų aplinkos pritaikymo pagal individualius klausos negalią turinčių studentų poreikius

 

Priemonės:

Studentams, turintiems klausos sutrikimų ir besimokantiems aukštosiose mokyklose, papildomos/pagalbinės priemonės yra būtinos.

Kurtiesiems turi būti teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos arba tiesiogiai veikiantys subtitrai. Kai vertėjo nėra, galima naudotis telefonu, planšetiniu ar nešiojamu kompiuteriu, kad bet kuriuo metu galima būtų susisiekti su lietuvių gestų kalbos vertėju vaizdo skambučiu. 

Neprigirdintiesiems reikalingi kokybiški klausos aparatai, pagalbinių klausymo įrenginių naudojimas paskaitų metu (indukcinės kilpos, FM sistemos (siųstuvo/imtuvo sistemos su prisegamu mikrofonu dėstytojui).

Studentams taip pat gali būti reikalingi pagalbininkai, įvardinami, kaip pagalbininkai-konspektuotojai, kurie galėtų klausos sutrikimą turintiems studentams padėti konspektuoti paskaitas.

Kiekvieno klausos negalią turinčio studento poreikiai papildomoms priemonėms ar pagalbininkams turėtų būti vertinami individualiai, atsižvelgiant į klausos sutrikimo lygį.

 

Paskaitos medžiaga:

Ankstyvoje vaikystėje apkurtusių studentų ir tų, kurie apkurto vėlesniame amžiuje (arba klausos negalia buvo diagnozuota vėliau), lietuvių kalbos žodynas gali labai skirtis, o tai turi įtakos raštingumo lygiui. Todėl prieš pradedant naują temą reikėtų iš anksto pateikti sąrašą su specifiniais paskaitoje vartojamais žodžiais, terminais, žargonais, trumpiniais.

Skaidrės yra svarbus kokybiško ugdymosi elementas. Skaidrėse tekstas turi būti didesnio dydžio, kad aiškiai matytųsi. Skaidrėse neturi būti daug smulkaus teksto, nes studentas vienu metu turi žiūrėti į lietuvių gestų kalbos vertėją ir į skaidres, todėl gali nespėti jų perskaityti.

Paskaitų konspektus pateikti yra būtina.

Itin naudinga pateikti papildomą rašytinę medžiagą, vadovėlius, tyrimus ir kt., kur studentas galėtų rasti papildomos informacijos paskaitos tema.

Visa svarbi informacija apie paskaitų ar egzaminų laiko, vietos pasikeitimus turėtų būti pateikiama ne tik žodžiu, bet ir raštu. 

Jei paskaitų ar namų darbų metu bus naudojami videoįrašai ar filmai, svarbu užtikrinti, kad jie būtų su titrais lietuvių kalba. Kitu atveju reikėtų pagalvoti, kaip šias užduotis pritaikyti klausos negalią turintiems studentams.

 

Paskaitos vedimas:

Vedant paskaitą reikėtų vengti kalbėjimo rašant lentoje nusisukus nuo auditorijos. Netgi ūsai, barzda, prie veido sunertos rankos, stalas, apstatytas knygomis, ar masyvus mikrofonas priešais dėstytojo veidą gali sukelti sunkumų skaitant iš lūpų. Nešaukite, neužsidenkite burnos, nevaikščiokite, kai kalbate ar dėstote. Stenkitės nenaudoti bereikalingos gestikuliacijos rankomis, nemaigykite rašiklio – pašaliniai veiksmai sukelia vizualinį triukšmą ir blaško klausos negalią turinčių studentų dėmesį. Parašius tekstą ant lentos reikėtų atsisukti į auditoriją ir tik tada aiškinti medžiagą. Dėstytojas turėtų vengti kalbėti stovėdamas klausos negalią turinčiam studentui už nugaros, nes klausytojas netenka galimybės suvokti medžiagą rega; kalbėti pasilenkęs, nes klausytojas nemato lūpų; stovėti nugara į langą, nes būna blogai apšviestas veidas.

Jei dėstytojas užsienietis arba turima svečių užsieniečių, reikėtų užtikrinti vertimą iš užsienio kalbos į lietuvių kalbą, nes dauguma lietuvių gestų kalbos vertėjų neturi galimybės versti iš kitų kalbų.

Pirmiausiai atkreipkite sutrikusios klausos žmogaus dėmesį į save, tik po to pradėkite bendrauti. Norėdami atkreipti dėmesį, galite lengvai mostelėti kurčiojo regos lauke ar paprašyti, kad šalia esantis pakviestų, galima švelniai paliesti petį. Fizinis kontaktas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems yra priimtinas.

Puiku, jei naudojate daug vaizdinės medžiagos – iliustracijos, plakatai, video medžiaga.

Kurtieji, kurie paskaitose dalyvauja su lietuvių gestų kalbos vertėju, nespėja konspektuoti informacijos, esančios skaidrėse. Dažnai neprigirdintieji konspektuodami irgi neišgirsta dalies informacijos, nes būna sutelkę dėmesį į rašymą. Ypač svarbu prieš arba po paskaitos duoti dalijamąją medžiagą studentui.

Taip pat svarbu žinoti, kad lietuvių gestų kalbos vertėjas gali nespėti išversti garsinės informacijos (pvz., video) ir dėstytojo komentarų tuo pačiu metu, todėl geriau luktelėti, kol video medžiaga pasibaigs arba ją pristabdyti ir tik tada komentuoti.

Kadangi kurtieji ir neprigirdintieji turi mažiau galimybių ir laiko susikonspektuoti paskaitos medžiagą, gali prašyti savo kolegų nusikopijuoti jų konspektus.

Kaip geriausia vesti paskaitą, jei joje dalyvauja lietuvių gestų kalbos vertėjas, reikėtų pasitarti su vertėju prieš pat paskaitą. Lietuvių gestų kalbos vertėjų žinios ir gebėjimai skirtingose paskaitose gali būti skirtingi, todėl svarbu bendradarbiauti siekiant tiek kokybiškos paskaitos, tiek kokybiško lietuvių gestų kalbos vertimo.

Jei dėstytojai planuoja vesti diskusijas paskaitų metu, būtų gerai informuoti studentą iš anksto, kad studentas galėtų užsakyti 2 lietuvių gestų kalbos vertėjus pagal galimybes. Diskusijų metu visada reikalinga lietuvių gestų kalbos vertėjų komanda dėl kokybės užtikrinimo. Diskusijų ar komandinio darbo metu, svarbu pasirūpinti, kad klausos negalią turintis studentas matytų visų grupės dalyvių veidus. Taip pat svarbu, kad grupės dalyviai kalbėtų po vieną, o ne visi vienu metu.

Būtų puiku, jei paskaitos metu galėtumėte skirti nors porą minučių tiesiogiai sutrikusios klausos studentui – galite paklausti, ar viskas aišku, arba išsiaiškinti, kokie yra sunkumai. Sutrikusios klausos studentui tikrai nėra lengva mokytis tarp girdinčiųjų. Reikalingas laikas individualioms konsultacijoms (galima susitarti jį skirti po paskaitos), kad pasitikslintų ar paklaustų, kas buvo neaišku. Jie norėtų turėti galimybę klausti visko, kas neaišku, kad dėstytojas atsakytų, o jei negali – kad parašytų atsakymus į studento klausimus.

Būkite kantrūs, jei reikia pakartoti arba jei matote, kad kurčiasis neteisingai jus suprato. Neretai po to jis nebedrįsta paklausti, ir dėl to nukenčia mokymosi kokybė.

 

Atsiskaitymai:

Svarbu būti lankstiems nustatant užduočių atlikimo terminą, ypač jei studentui reikėjo laukti, kol gaus paskaitų medžiagą arba daug laiko praleisti analizuojant pateiktą medžiagą. Taip pat rekomenduotina skirti papildomą laiką egzaminams: pratęsti egzamino laiką, ypač klausimams suprasti. Kai kurie studentai gali prašyti paaiškinti užduotis/klausimus.

Reikėtų vengti klausymosi užduočių (pvz., tokios užduotys būna pateikiamos užsienio kalbos egzaminų metu), jų vietoje galima parengti užduotis raštu.

Jeigu egzaminas planuojamas raštu, svarbu prisiminti, kad kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų raštingumo lygis gali skirtis nuo girdinčiųjų studentų lygio.

Jeigu vyksta atsiskaitymams žodžiu, pristatymams ar darbų gynimams reikalingas ilgesnis laikas, nes jeigu studentas kalba gestų kalba, reikalingas vertimas, kuris užima papildomą laiką..

Žinias geriausiai vertinti testais su keliais atsakymų variantais.

Vertindami rašto darbus, atminkite, kad kurtiesiems lietuvių kalba nėra jų gimtoji kalba. Jos jie mokosi kaip užsienio kalbos, todėl neišvengia daugybės gramatinių, stiliaus klaidų. Atitinkamai stenkitės vertinti už žinias, o ne už rašto klaidas.

 

Auditorija:

Klausos sutrikimų turintiems studentams rekomenduojama sėdėti auditorijos priekyje, kad niekas jiems netrukdytų matyti kalbančiojo ir lietuvių gestų kalbos vertėjo. Tai ypač svarbu, jei studentas naudojasi gestų kalbos vertimo paslaugomis, skaito iš lūpų, naudoja klausos aparatus ar kochlearinius implantus. Žinoma, šiuo atveju svarbu gerbti ir paties studento pasirinkimą (ne visi jaučiasi gerai sėdėdami priekyje).

Auditorijose viena iš didesnių problemų klausos aparatus nešiojantiems studentams yra bloga akustika (aidas ir kt.). Šios problemos sprendimui siūloma organizuoti užsiėmimus auditorijose, kur yra mikrofonai ir garso kolonėlės, kad neprigirdintys ar kochlearinius implantus naudojantys studentai geriau girdėtų, apie ką kalbama paskaitų metu.

Svarbu užtikrinti, kad būtų kuo mažiau foninio triukšmo, kuris slopina pagrindinę paskaitos informaciją.

Studentai, kurie neišgirs visos informacijos, gali atsidurti labai nepatogioje padėtyje.

Auditorijoje nereikėtų pritemdyti šviesos, nes tai gali kliudyti skaityti iš lūpų arba matyti lietuvių gestų kalbos vertėją.

 

Bendravimas ir bendradarbiavimas grupėje:

Grupėje galima būtų paskirti asmenį/is, atsakingą/us už skubios informacijos pateikimą sutrikusios klausos studentui (paskaitų tvarkaraščio, atsiskaitymų grafiko pakeitimai, organizaciniai reikalai, grupės socialinis gyvenimas, renginiai ir pan.). Tai padėtų išvengti kai kurių nepatogumų (būna, kad klausos sutrikimą turintys studentai nesupranta greitai perteikiamos informacijos apie auditorijos ar paskaitos laiko pasikeitimą). Informacija būtinai turėtų būti pranešama raštu.

Būtų tikslinga supažindinti studentų grupę su pagrindiniais bendravimo su sutrikusios klausos asmenimis poreikiais/specifika.

Studentui su klausos negalia pageidaujant išvykti į stažuotes ar studentų mainus pagal Erasmus ar kitą vykdomą programą, turėtų būti sudarytos sąlygos gauti gestų kalbos vertėjo paslaugas toje šalyje, apmokėti už šias paslaugas pagal tos šalies tvarką.

 

 

 

Kokia jūsų reakcija?

like
1
dislike
0
love
0
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0