2019 M. RUGSĖJO 23 - 29 D. TARPTAUTINĖ KURČIŲJŲ SAVAITĖ
2019 m. rugsėjo 23 - 29 d. vyko Tarptautinė kurčiųjų savaitė. Čia rasite kiekvienos dienos video naujieną bei straipsnį apie vykusį renginį.
2019 M. RUGSĖJO 23 D. KONFERENCIJA SEIME
"EUROPOS ŠALIŲ PAVYZDŽIAI, UŽTIKRINANTYS KURČIŲJŲ SOCIALINĘ GEROVĘ"
2019 metais Tarptautinė kurčiųjų savaitė vyko rugsėjo 23 – 29 dienomis. Dar 1951 m. Pasaulio kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Tarptautine kurčiųjų diena. Šiai dienai paminėti yra sutelkiamas dėmesys į kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas, o visą savaitę buvo organizuojami renginiai, skatinantys atsižvelgti į gestų kalbos teisę išskiriant kurčiųjų mažumas: vaikus, senjorus, kurčneregius, moteris, homoseksualus, pabėgėlius ir imigrantus.
Tarptautinės kurčiųjų savaitės pradžią vainikavo Tarptautinė konferencija LR Seime „Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“. Konferencijos metu buvo kalbama apie Lietuvoje ir Europoje taikomas priemones kurčiųjų socialinei gerovei skatinti, buvo pasidalinama gerąja patirtimi bei aptariamos galimybės pritaikyti užsienyje naudojamus modelius Lietuvoje. Pranešimus skaitė atstovai iš Lietuvos, Suomijos bei Olandijos.
Konferencijoje buvo pristatyti 8 pranešimai:
- „Lietuvos kurčiųjų draugija – ateities pokyčių link“ – LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora ir viceprezidentas Mykolas Balaišis;
- „Gestų kalbos aktas ir jos vykdymas Suomijoje“ – Suomijos kurčiųjų asociacijos prezidentė Jaana Aaltonen;
- „Televizijos programų prieinamumas klausos ir regos negalią turintiems asmenims“ – LR Seimo narė Raminta Popovienė;
- „Klausos negalią turinčių asmenų socialinė integracija“ - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausioji patarėja neįgaliųjų klausimais Eglė Čaplikienė;
- „Visuomeninio transliuotojo turinio pritaikymas kurčiųjų reikmėms“ – LRT Televizijos departamento vadovas Aldaras Stonys;
- „Filmų, spektaklių ir kino festivalių prieinamumo galimybės kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų auditorijai: dabartis ir ateities vizijos“ – Vilniaus Universiteto Kauno fakulteto docentė Jurgita Kerevičienė, Dėstytoja Jurgita Astrauskienė ir Nacionalinio Kauno dramos teatro subtitruotoja Simona Žukauskienė.
- „Gestų kalbos vertimo centrai – paslaugos, pokyčiai, tikslai“ Lietuvių gestų kalbos vertimų centro direktorė Ramunė Lonavičienė;
- „Gelderhorst nacionalinis pagyvenusių kurčiųjų centras“ – Olandijos senelių namų „Gelderhorst“ komunikacijos ir mokymų vadovas Tobias de Ronde.
Visi pranešimai buvo informatyvūs, o pranešėjai supažindino su pateiktų temų aktualijomis. Trumpai apžvelkime kiekvieną temą:
Lietuvos kurčiųjų draugija – ateities pokyčių link
LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora bei viceprezidentas Mykolas Balaišis pasidalino draugijos pasiekimas. Vienas didžiausių pasiekimų tai atvejo vadybininkų paslaugos, kurios yra teikiamos visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dėl šio pasiekimo LKD yra pavyzdys kitoms Lietuvos organizacijoms ir iš ties gali didžiuotis, kad kurtiesiems yra suteikiama vis daugiau paslaugų atitinkančių jų poreikius ir galimybes spręsti įvairias kylančia problemas kurios atsiranda kasdieniniame gyvenime, pasitelkiant specialistų pagalbą.
2019 m. buvo išplatinta anketinė apklausa, kurios vienas iš tikslų buvo išsiaiškinti kurčiųjų pasitenkinimą LKD bei reabilitacijos centrų teikiamų paslaugų kokybe bei poreikiu. Džiugu, kad net 96 proc. atsakiusiųjų teigė, jog LKD ir reabilitacijos centrų paslaugos yra svarbios ir reikalingos.
Buvo diskutuojama ir dėl galimybės steigti kurtiesiems senelių namus Lietuvoje, tačiau apie tai plačiau dalinsimės informacija ateityje, nes konferencijos metu buvo išsakytos idėjos ir tikslai, dėl kurių planuojama imtis konkrečių veiksmų.
Gestų kalbos aktas ir jos vykdymas Suomijoje
Skandinavijos šalys dažnai yra sektinu pavyzdžiu neįgaliųjų integracijos į socialinę visuomenę klausimu. Suomija yra viena pirmųjų pasaulyje gestų kalbą prilygino sakytinei suomių kalbai ir jos statusą įtvirtino šalies Konstitucijoje. Tačiau šiam tikslui pasiekti vyko ilgas ir daug darbo pareikalavęs procesas. Keista, tačiau leidimą susituokti kurtieji galėjo gauti tik iš šalies prezidento, o kurčiųjų mokyklose, vartojusiems gestų kalbą, buvo mušama per rankas, na o šiandien, mes matome Suomiją kaip kurčiųjų gerovės šalį.
- 1991 m. Suomijoje patvirtinta pirmoji gestų kalbos programa;
- 1995 m. gestų kalbos statusas įtvirtintas Konstitucijoje;
- 2008 m. parengta antroji gest kalbos politikos programa;
- 2010 m. vyriausybė pradėjo įgyvendinti šią programą, nes tais metais Suomijos kurčiųjų asociacija (toliau - SKA) ir Teisingumo ministerija rado bendrą kalbą.
Pasak SKA prezidentės Jaana Aaltonen nuo tada vizitai į parlamentą tapo nuolatinai, o 2015 m. pasiektas dar vienas tikslas – priimtas Gestų kalbos teisės aktas. Tas dokumentas, reglamentuojantis suomių ir suomių-švedų gestų kalbų vartojimą, užtikrino jų įsiteisėjimą visose kurčiųjų gyvenimo srityse.
Šiuo metu Suomijos kurčiųjų asociacijai svarbiausios trys veiklos sritys: gestų kalbos vertimas, švietimas ir socialinė kurčiųjų gerovė.
Interviu su Suomijos kurčiųjų asociacijos prezidente Jaana Aaltonen
Televizijos programų prieinamumas klausos ir regos negalią turintiems asmenims
Seimo narė R. Popovienė inicijavo įstatymo projektą, kad visuomeninis transliuotojas (LRT) turi rodyti kur kas daugiau laidų pritaikytų klausos negalią turintiems asmenims t.y. ne tik titruojamų, bet ir verčiamų į gestų kalbą. Yra pasiekta, kad programų su lietuviškais subtitrais turi būti ne mažiau kaip 50 proc. viso transliavimo laiko; programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, - ne mažiau kaip 20 proc., programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, - ne mažiau kaip 10 proc. Šią temą praplėtė LRT Televizijos departamento vadovas Aldaras Stonys kalbėdamas apie visuomeninio transliuotojo turinio pritaikymą kurčiųjų reikmėms.
Filmų, spektaklių ir kino festivalių prieinamumo galimybės kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų auditorijai: dabartis ir ateities vizijos
Pranešimo metu buvo kalbama, kad filmų, spektaklių ir kino festivalio paslaugos tampa vis labiau prieinamos klausos negali turinčių asmenų auditorijai. Be to, buvo pasidalinta ir idėja, kad subtitrai turėtų būti pritaikomi pagal klausos negalią turinčių asmenų poreikius, pvz.: neprigirdintieji galėtų skaityti pažodinį vertimą, kurtieji – pritaikytą pagal jų poreikius atitinkama žodžių tvarka, ir senjorai – labiau padidintus ir įskaitomus titrus. Šią funkciją, kokį titrų tipą taikyti, būtų galima pasirinkti televizijos programos metu.
Gestų kalbos vertimo centrai – paslaugos, pokyčiai, tikslai
2019 m. gestų kalbos vertimo centrai reorganizavosi ir tapo vienu Lietuvių gestų kalbos vertimo centru, kurio centrinė būstinė Kaunas, o direktorė – Ramunė Leonavičienė. Direktorė kalbėjo, kad svarbiausias tikslas yra suvienodinti Gestų kalbos vertimo centro padalinių darbo laiką bei paslaugų kokybę. R. Leonavičienė taip pat džiaugėsi, kad auga kurčiųjų bendruomenės narių poreikiai ir jie vis labiau pradeda aktyviai dalyvauti įvairiuose renginiuose, konferencijose, seminaruose, o ypač pradeda inicijuoti kai kurias veiklas ir patys. Tokie augantys kurčiųjų poreikiai suteikia gestų kalbos vertėjams galimybę išbandyti save įvairiose vertimo srityse, bei didina vertėjų ir kurčiųjų bendravimą ir tarpusavio ryšį. To pasekoje auga ir specialistų teikiamų paslaugų kokybė.
Komunikacijos ir mokymų vadovas Tobias de Ronde pristatė Olandijos senelių namų „Gelderhorst“ kompleksą.
Šiuos namų kompleksus jungia pagrindinis koridorius. Koridorių sienos ir liftai - stikliniai, taip užtikrinamas kurčiųjų bendravimas per atstumą ir operatyvi reakcija prireikus pagalbai. Viename iš korpusų gyvena senjorai kurie moka nuoma, patys rūpinasi savimi, gamina maistą ir pan., kitame - senjorai, kuriems reikalinga dalina pagalba, bei trečiame gyvena senjorai, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra ir pagalba. Centriniame pastate yra teikiamos visos priežiūros ir slaugos paslaugos. Čia stengiamasi, kad kiekvienas jaustųsi kaip namie, kuo ilgiau išsaugotų savarankiškumą ir žinoma, turėtų galimybę bendrauti gestų kalba.
2019 M. RUGSĖJO 24 D. GESTŲ KALBOS TEISĖ VAIKAMS
„Gestų kalbos teisė visiems vaikams!“ – štai tokia tema akcentuojama Tarptautinės kurčiųjų savaitės metu, rugsėjo 24 d. Šią dieną Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) suorganizavo uždarą renginį ir į draugiją pakvietė kurčiųjų mokyklų tarybų narius, kuriems suorganizavo atvirų durų dieną bei susitikimą LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.
Į draugiją atvyko 15 mokinių iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kurčiųjų mokyklų. Dauguma jų LKD lankėsi pirmą kartą, todėl LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora supažindino vaikus su draugijos patalpomis, pristatė darbuotojus. Taip pat papasakojo ir apie LKD tikslus bei viziją, motyvuodamas jaunuosius svečius, kad kiekvienas iš jų - Lietuvos kurčiųjų draugijos ateitis, kad kiekvienas iš jų, baigę mokyklą, gali papildyti LKD darbuotojų ar savanorių komandą, tik svarbiausia – tikėti savimi. O pasitikėjimą savimi svarbu ugdyti dar mokykloje, todėl susėdę prie apskrito stalo, prezidentas kartu su mokiniais, diskutavo apie mokymosi sąlygas ugdymo centruose, su kokiomis problemomis mokiniai susiduria ir kokiu būdu jas būtų galima išspręsti. Po šio pokalbio visi iškeliavo į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kur dar kartą patys vaikai akcentavo, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos aplinkoje.
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vaikų išklausyti atvyko ŠMM viceministrė Kornelija Tiesnesytė su kitais ministerijos darbuotojais. Ministerijoje mokiniai dar kartą pabrėžė opiausias kurčiųjų ugdymo problemas: „Mokykloje dirbantys mokytojai yra tikrai geri, tačiau didžiausia problema, kad jie nemoka gestų kalbos. Į mokyklą atėję nauji, neprigirdintys mokiniai, bendrauja su mokytojais žodine kalba, todėl mes, kurtieji, liekame nuošalyje ir negalime įsilieti į bendravimą. Baigus 10 klasę galima pasirinkti mokslų programą 11 – 12 klasei, bet čia gestų kalbos programa nėra privaloma“ – štai tokias problemas ministerijos darbuotojams išvardino vilnietė Deimantė. Panevėžio kurčiųjų mokykloje besimokanti Justina taip pat papildė problemų sąrašą pabrėždama, kad girdintys tėvai, auginantys klausos negalią turinčius vaikus, patiria informacijos trūkumą: jie leidžia kurčius ar neprigirdinčius vaikus į bendro lavinimo mokyklas, kuriose vaikai susiduria su daugybe problemų ir patyčiomis. Šį faktą ji argumentavo realia patirtimi, kuomet girdintys tėvai leido jos kurčią draugę į bendro lavinimo mokyklą, tačiau praėjus 4 metams mergaitė pateko į kurčiųjų mokyklą ir džiaugiasi, kad pagaliau gali įsilieti į kolektyvą.
LKD prezidentas pratęsė moksleivės išsakytas mintis sakydamas, kad iš tiesų girdintys tėvai, kurie leidžia vaikus į bendro lavinimo mokyklą, praėjus 4 – 5 metams galiausiai atveda juos į kurčiųjų mokyklą ir čia susiduria su dar viena problema – krenta vaikų mokymosi rezultatai, nes vaikai pirmą kartą susiduria su gestų kalba ir, norint įsilieti į mokyklos aplinką, pirmiausia reikia išmokti gestų kalbą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrei pasiteiravus, o kaipgi vyksta pamoka kurčiųjų mokykloje, mokiniai atsakė, kad pirmiausia mokytojai gestikuliuodami ne visai aiškiai išdėsto informaciją, o visas užduotis tenka daryti patiems, savarankiškai. Švietimo pagalbos skyriaus vedėja akcentavo, kad mokytojai, nemokantys gestų kalbos, faktiškai negalėtų tokiose mokyklose dirbti. Įvertinus situaciją, kaip sprendimo būdą Ministerijos atstovai siūlė į mokytojų rengimo programas kaip pasirenkamąjį dalyką įtraukti ir gestų kalbą. Juolab, kad prieš kurį laiką lietuvių gestų kalba būsimiems mokytojams jau buvo siūloma kaip pasirenkamasis dalykas.
Mokiniai susiduria ir su kitomis problemomis, tokiomis kaip mokymosi programų kurtiesiems profesinėse mokyklose trūkumas ir pan., tačiau labiausiai pabrėžiama – gestų kalbos svarba mokytojams.
Šiai problemai spręsti LKD prezidentas pasiūlė svarstyti pasiūlymą dėl gestų kalbos specialistų etatų steigimo mokyklose. Tai būtų specialistai, kurie mokytų mokytojus, girdinčiuosius tėvus ir vaikus gestų kalbos, bet tai turi būti specialistai, o ne specialistai vertėjai ar pan. Be to, Lietuvių gestų kalbos institutatas yra parengęs naują projektą dėl gestų kalbos kursų organizavimo keturiose kurčiųjų ugdymo įstaigose ir artimiausiu metu bus rengiami nemokami lietuvių gestų kalbos mokymai mokyklų bendruomenėms.
Susitikimo metu taip pat kalbėta apie specialias mokymo priemones, kurių stokoja kurčiųjų mokyklos. Šiuo metu Nacionalinė švietimo agentūra tęsia Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro pradėtą ES projektą „Specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimas“. Tikimasi, kad šios priemonės bus nupirktos dar šiemet. Jos turėtų pasiekti visus keturis, Lietuvoje veikiančius, kurčiųjų ugdymo centrus.
Akimirkas iš susitikimo su vaikais rasite ČIA
2019 M. RUGSĖJO 25 D. GESTŲ KALBOS TEISĖ SENJORAMS
Rugsėjo 25–ąją viso pasaulio kurtieji švenčia „Gestų kalbos teisės senjorams“ dieną. Šiai ypatingai progai paminėti Lietuvos kurčiųjų draugija pakvietė senjorus iš visos Lietuvos atvykti į Vilnių ir praleisti dieną drauge: čia jiems buvo suorganizuota atvirų durų diena bei popietė su LKD atstovais.
Jau nuo pat ryto į Lietuvos kurčiųjų draugiją pradėjo rinktis senjorai iš visos Lietuvos. Nemaža dalis svečių čia apsilankė po labai ilgo laiko arba net pirmą kartą. Atvirų durų dieną senjorams pravedė LKD muziejaus ekspozicijos įkūrėja, savanorė Ramunė Buikauskienė. Ramunė susirinkusiesiems papasakojo LKD pastato įkūrimo istoriją bei aprodė svečiams draugijos patalpas.
Tikriausiai įdomiausia dalis vyko LKD valdybos salėje, kur įkurta ir pirmoji kurčiųjų muziejaus ekspozicija. Po to, kai ekspozicijos įkūrėja papasakojo kurčiųjų įstorinę raidą, užvirė tikra prisiminimų audra. Juk senjorai – mūsų istorijos liudytojai, o jų pasakojimai ir prisiminimai –faktai, kurie nebuvo užrašyti popieriuje.
Apsilankymo metu senjorai taip pat susitiko ir su LKD komanda: Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora supažindino atvykusius svečius su draugijos darbuotojais, organizacijos tikslais ir vizija. Draugijos siekis – kiek galima maksimaliai paversti kurčiųjų gyvenimą patogiu ir prieinamu girdinčių žmonių visuomenėje visiems bendruomenės nariams, todėl susėdus prie apskrito stalo užvirė diskusija apie senjorų poreikius. Vienas aktualiausių klausimų – senelių namai. Susirinkę visi vieningai pritarė, kad senelių namai, pritaikyti klausos negalią turintiems asmenims, išties būtina sąlyga oriai gyventi savo bendruomenės narių apsupty, todėl LKD prezidentas domėjosi, kaip senjorai įsivaizduoja šio tikslo įgyvendinimą.
„Senjorai – tai mūsų patirtis, kurių dėka šiandien turime tokią stiprią Lietuvos kurčiųjų draugiją. Visada sakiau, kad jaunatviškas maksimalizmas ir energija bei vyresnių žmonių patirtis – geriausias tandemas! Šiandien senjorai taip pat dalinosi savo patirtimi, nemaža dalis jų Lietuvos kurčiųjų draugijoje lankėsi labai seniai, todėl smagu, kad vis daugiau bendruomenės narių aplanko mus. Nors dažnai kalbama apie tai, kad turi būti įtrauktis, tačiau pasikalbėjus su senjorais suprantame, kad būtina kuo aktyviau ir skubiau ieškoti senelių namų, kurie būtų pritaikyti kurtiesiems ir jie galėtų burtis vienoje vietoje, bendrauti ir paslaugas gauti gestų kalba. Būtent apie tai ir ši diena – gestų kalbos teisė senjorams!“ – įspūdžiais ir mintimis po senjorų apsilankymo Vilniuje dalinosi Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora.
Akimirkas iš susitikimo su senjorais rasite ČIA
2019 M. RUGSĖJO 26 D. GESTŲ KALBOS TEISĖ KURČNEREGIAMS
Rugsėjo 26 d. paminėta gestų kalbos teisė kurčneregiams. Šiai dienai paminėti LKD į diskusiją pakvietė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Kurčneregių ugdymo poskyrio vedėją Dalią Taurienę, Lietuvos aklųjų sąjungos aplinkos pritaikymo kurtiesiems specialistą Vytautą Gendvilą ir valdybos narį Arūną Bražinską.
Trumpai apie kurčneregius
Kurčneregystė yra unikali negalė, kai turimi regos ir klausos sutrikimai veikia bendravimą, mobilumą ir apsunkina informacijos bei aplinkos suvokimo prieinamumą. Kurčneregys asmuo gali turėti regos ir/ar klausos likučių, bet tų sutrikimų visuma neproporcingai smarkiai apsunkina vaiko vystymąsi, gyvenimą ir mokymąsi. Kurčneregys – tai ne kurčias žmogus, kuris negali matyti ar neregys, kuris negali girdėti. Problema yra ne vienos negalės priedas prie kitos. Tai ne tik bendravimo ar aplinkos suvokimo sunkumai. Tai kartu abi šios problemos ir dar daug daugiau. Kurčneregiai vaikai negali panaudoti vieno jutimo kitam kompensuoti. Todėl jiems netinka paslaugos ir ugdymo formos, skirtos tik regos, tik klausos ar tik protinę negalę turintiems. Plačiau apie tai galite pasiskaityti www.kurcneregiai.lt
Kaip bendrauja kurčneregiai?
Yra daug skirtingų būdų bendravimui palaikyti, būdai apie kuriuos kalbėjo ir D. Taurienė, ir valdybos narys Arūnas Bražinskas, tai adaptuoti gestai ir Taktilinė gestų kalba. (Plačiau apie bendravimo būdus rasite minėtame internetiniame puslapyje)
Adaptuoti gestai – tai bendravimas, kuomet kurčneregys atitolęs nuo vertėjo maždaug 1.5 metro, nes kai kurie kurčneregiai turi ribotą periferinį lauką, vadinamą tunelinį matymą. Tada gestų amplitudė siaurinama iki labai mažos erdvės dažniausiai krūtinės lygyje. Kai kuriuos gestus tada reikia adaptuoti.
Taktilinė gestų kalba – kurčneregys žmogus uždeda savo rankas ant „kalbančiojo“ rankų, tokiu būdu jausdamas gestų formą, judesius ir lokalizaciją. Kai kurie gestai ir veido išraiškos modifikuojami. Galima naudoti vienos rankos ar dviejų rankų taktilinę gestų kalbą.
Valdybos narys A. Bražinskas pasidalino patirtimi iš Deafblind vertimo mokymų. Kaip ir kalbėjo D. Taurienė, kiekvienam kurčneregiui yra reikalingas individualus vertėjas ir palydovas. Be šių žmonių pagalbos kurčneregiai mūsų visuomenėje yra nematomi, negirdimi ir mes apie juos nieko nežinome.
Tai yra vienatvėje gyvenantys žmonės, kurie geriausiai jaučiasi ir būti savimi gali būdami savo bendruomenėje, o išėję į visuomenę jie tampa visiškai kitais žmonėmis. Deafblind vertimo praktiką galite pasižiūrėti YouTube platformoje https://www.youtube.com/watch?v=9GrK3P15TYU.
Be to, svarbu pabrėžti, kad kurčneregiui reikalingas ne vienas vertėjas, o du. Vienas jų bendrauja taktiline gestų kalba, o kitas, sėdi už nugaros ir esant aplinkos pokyčiams informuoja kurčneregį apie pasikeitusią aplinką (juokiasi, verkia, įėjo žmogus, trypčioja ir pan. ) specialiais ženklais perduodamas lietimais per nugarą.
Kurčneregiai nematoma mūsų visuomenės dalis
Kurčneregių ugdymo poskyrio vedėja D. Taurenė kalbėjo, kad suprasti, jog gimęs vaikas yra kurčneregis arba turi akivaizdžių regėjimo problemų iš karto yra sunku, o ir patys vaikai neprisipažįsta. Tai išduoti gali tokie simptomai, kaip puodelio nepaėmimas iš pirmo karto ir pan., be to šią negalią turintys žmonės yra individualistai, o vaikai aktyvūs būna tik savo bendruomenės rate. Be to, šie žmonės jaučia vienišumą visuomenėje nes jie bijo, kadangi bendraujant nėra bendrų temų, o baimė skatina juos rinktis vienatvę.
Diskusijos pabaiga
LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora teigia, kad ši diskusija, kuri vyko šiandien, nėra paskutinė. Kurčneregiai turi savo teises ir reikia dėl jų kovoti. Svarstoma, kad ateityje būtų galima pasikviesti specialistus iš užsienio ir dar kartą susirinkti visiems bendrai diskusijai dėl žmonių, kurie yra mūsų visuomenės dalis, bet mes jų nematome ir tai yra tema, kuria reikia pradėti kalbėti.
Diskusijos pabaigoje LKD darbuotojai ir diskusijos dalyviai turėjo galimybę iš arti pajausti, ką reiškia Ašerio sindromas. Kiekvienas pasimatavo specialius akinius, pro kuriuos vaizdas yra matomas labai ribotai – aplinka matoma per mažą skylyte. Kaip tai atrodo? Kviečiame žiūrėti vaizdo įrašą kaip mato žmonės, turintys Ašerio sindromą https://www.youtube.com/watch?v=v9CawJSUy2c
2019 M. RUGSĖJO 27 D. GESTŲ KALBOS TEISĖ MOTERIMS
Kaip bebūtų keista, šiandien moterys vis dar patiria nelygybę ir diskriminaciją darbo rinkoje: atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo srityje pastebimas nuo darbo skelbimų iki atliekamų darbų pobūdžio, o didžiausia atskirtis – atlyginimai už darbą. Plačiau apie šią problemą pasakoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas.
Neseniai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko visuomenės nuomonės apklausą apie lyčių stereotipus ir smurtą. Kaip mūsų visuomenė įsivaizduoja vyrus? Su kokiais žaislais negalima žaisti berniukams? Kokios moters pareigos šeimoje? Plačiau apie tyrimo rezultatus pasakoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.
Muša, vadinasi, myli? Ar žinojote, kad šiandien kas trečia moteris patiria smurtą? Smurto atvejų kasmet vis daugėja. Kaip juos sustabdyti? Apie smurtą, kaip jį atpažinti ir kaip padėti smurtą patiriančiai moteriai pasakoja Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
Per televiziją ar kitus žiniasklaidos kanalus mes dažnai galime išvysti naujienų kaip homoseksualūs žmonės vykdo veiklas dėl savo teisių. Vienas iš tokių pavyzdžių – Homoseksualų eitynės, kuriuose dažnai dalyvauja ir kurčiųjų bendruomenių nariai. Tačiau kiek mes apie juos žinome, o gal būt nežinome nieko?
Lietuvoje tema apie homoseksualumą vis dar išlieka tabu ir vyrauja skirtingos nuomonės, tačiau kitose pasaulio šalyse tai tampa normalu ar net įprasta pasiteirauti „Labas, tau patinka vyrai ar moterys?“.
Mes gyevname apsupti šių žmonių, tik nieko apie juos nežinome, tačiau galimybė švęsti savo seksualinę tapatybę gimtąja gestų kalba gali smarkiai nulemti, kaip kurtieji LGBTIQA+ bendruomenės nariai regi save, o tuo pačiu ir parodo, kaip visa bendruomenė vertina juos.
Kviečiame susipažinti su vieno lietuvio istorija.
Tą pačią dieną, Kaune, pirmą kartą Lietuvoje vyko Poezijos festivalis, kurį organizavo Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacija (LKJA)
2019 M. RUGSĖJO 29 D. GESTŲ KALBOS TEISĖ PABĖGELIAMS IR IMIGRANTAMS
Rugsėjo 23 dieną viso pasaulio kurtieji mini gestų kalbos teisę pabėgėliams ir imigrantams. Visame pasaulyje yra labai daug kurčių žmonių, kurie keičia savo gyvenamąją vietą dėl šeimos, geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų ar kitų priežasčių, bet ar išvykę svetur jie yra tinkamai priimami? Juk keičiasi ne tik socialinė aplinka, bet ir kalba. Kaip imigrantams sekasi pritapti prie kitokios aplinkos, naujų žmonių ir galiausiai – susirasti darbą? Apie tai jums pasakoja trys Lietuvoje gyvenantys imigrantai.