SKN subtitrai - kas tai?

Klausos negalią turintys asmenys mėgsta kino žanrą, tačiau kinas Lietuvoje šiandien, deja, vis dar labai menkai prieinamas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems žiūrovams. Mūsų kino teatrai kol kas šiems lankytojams nesiūlo specialiai pritaikytų repertuarinių seansų, nors techniniai sprendimai egzistuoja ir pasaulyje yra taikomi vis plačiau. Vienas tokių sprendimų, leidžiančių kino seanse patogiai dalyvauti klausos negalią turintiems žiūrovams – specialūs subtitrai kurtiesiems ir neprigirdintiems (SKN) (angl. subtitles for the deaf and hard-of-hearing; SDH).

Išskirtinis šių subtitrų bruožas yra susijęs su užkadrine informacija, t. y. kai be teksto įtraukiamos papildomos nuorodos apie garsus, foninę muziką, jos kuriamą nuotaiką, personažų kalbėjimo būdą, aplinkos garsus ir pan. Tokiuose subtitruose ne tik būna išversta ar į rašytinę kalbą transformuojama šnekamoji kalba, bet ir redaguojamas, paprastinamas kalbos žodynas, apimtis išplečiama iki trijų eilučių subtitrų. Kitaip sakant, šie titrai apibūdina garsus, kurių kurtieji ar neprigirdintieji žiūrovai negirdėtų.

Pagal tai, kiek yra adaptuota ir redaguota šnekamoji kalba, SKN skiriami į tris grupes: pažodinius, standartinius ir redaguotuosius. Pažodiniuose SKN (angl. verbatim) be pasikartojančių žodžių paliekamas sakomas tekstas, bet neįtraukiama jokia papildoma užkadrinė informacija. Standartiniuose SKN (angl. standard) sakomas tekstas šiek tiek glaudinamas, tačiau papildoma garsinė informacija paprastai nebūna įtraukiama. Redaguotuose SKN (angl. edited) dialogų tekstas yra glaudinamas, kalba paprastinama. Greta dialogų nurodomi veikėjai, jų išsiskiriantis kalbėjimo būdas. Ekrane pridedami papildomi subtitrai su užkadrine informacija. Kokius SKN subtitrus naudoti labai priklauso nuo tikslinės auditorijos. Pavyzdžiui, jei SKN bus rengiami filmui vaikams, geriau tinkantys yra redaguotieji SKN, nes juose sudėtingesnė kalba pateikiama paprastesne ir trumpesne forma, kad vaikai spėtų juos perskaityti ir suprasti.

Subtitravimas Lietuvoje taikomas jau seniai, tačiau SKN yra dar gana nauja sritis. Tarp tradicinio subtitravimo ir SKN yra tam tikrų skirtumų. Subtitravimo metu audiovizualinio vertimo specialistas perteikia originalų garso takelį teksto forma, t. y. subtitrais, kurie yra pateikiami ekrano apačioje, centre. SKN atveju taip pat pateikiami subtitrai, tačiau jų vieta ekrane gali būti įvairi, o patys SKN suteikia daug daugiau informacijos apie aplinkos garsus, filme naudojamą muziką, nurodo, koks veikėjas kalba, jei jo nesimato, informuoja apie jo kalbėjimo būdą ir kt. Ši informacija padeda kurtiesiems geriau suprasti audiovizualinio kūrinio veiksmą, įsijausti į perteikiamą žinutę.

SKN subtitravimo apimtis mūsų šalyje būtų sudėtinga apibrėžti ar pamatuoti. Lietuvos kino teatruose retai kada galima pamatyti seansą su SKN subtitrais – tai daugiausia tik pavienės iniciatyvos. Tam tikrą audiovizualinio turinio dalį subtitruoja ir televizijos, bet kiekvienas TV kanalas pats nustato apimtis.

Bene žinomiausia kino filmų turinio pritaikymo iniciatyva - kasmet Lietuvoje vykstantis tarptautinis žmogaus teisių kino filmų festivalis "Nepatogus kinas". Šio festivalio rengėjai nuolatos stengiasi vis daugiau rodomų filmų pritaikyti klausos negalią turintiems žiūrovams.

Festivalio "Nepatogus kinas" anonso stop kadras.