Tarptautinė kurčiųjų savaitė 2020 I DIENOS TEMOS

TARPTAUTINĖ KURČIŲJŲ SAVAITĖ 2020

#IWDeaf

Tarptautinė kurčiųjų savaitė – tai Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) iniciatyva, pirmą kartą paminėta 1958 metais Romoje, Italijoje. Kasmet Tarptautinė kurčiųjų savaitė visame pasaulyje minima paskutinę rugsėjo savaitę, kuomet įvyko pirmasis WFD kongresas.

Tarptautinės kurčiųjų savaitės proga visos kurčiųjų organizacijos bei bendruomenės inicijuoja įvairius renginius, seminarus, minėjimus ir pan. Šiuose renginiuose gali dalyvauti visi kurčiųjų bendruomenės nariai: kurčiųjų šeimų nariai, gestų kalbų vertėjai, kurčiųjų mokyklų pedagogai, taip pat valstybinių institucijų atstovai, pavyzdžiui, nacionalinių vyriausybių, nacionalinių žmogaus teisių organizacijų, neįgaliųjų organizacijų ir kt. vykdantieji asmenys.

2020 metais Tarptautinės kurčiųjų savaitės tema – Kurčiųjų asmenų žmogaus teisių užtikrinimas. Šiemet norima, kad visos valstybinės institucijos susivienytų, idant būtų sukurtas unifikuotas mechanizmas kurčių asmenų žmogaus teisių užikrinimui visuomenėje. Savo palaikymą kiekvienas gali išreikšti pasirašydamas WFD „Gestų kalbos teisės visiems“ chartiją.

Rugsėjo 21 d. Dienos tema - GESTŲ KALBOS

Nacionalinė gestų kalba – tai natūraliai išmokstama kurčiųjų gestų kalba. Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 200 skirtingų gestų kalbų, o jomis kalba daugiau nei 70 milijonų klausos negalią turinčių asmenų visame pasaulyje.

Gestų kalba nėra tarptautinė – kiekviena valstybė turi savo nacionalinę gestų kalbą. Gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų, taip pat kurčiųjų šeimose gimusių girdinčių vaikų gimtoji kalba. Tai - labai turtinga kalba: ji turi savo gramatiką, kuriai itin svarbu veido mimikos, lūpų judesiai, kūno kalba ir gestų išdėstymas trimatėje erdvėje. Savo lingvistinėmis savybėmis gestų kalba prilygsta šnekamajai kalbai.

Nacionalinės gestų kalbos sujungia pasaulio kurčiuosius į vieningą bendruomenę, kurioje puoselėjama bendra kultūra ir identitetas.

Šiemet minėdami Tarptautinę kurčiųjų savaitę, pabrėžkime gestų kalbos turtingumą bei lygiateisiškumą šnekamajai kalbai. Nacionalinių gestų kalbų bei kurčiųjų kultūros populiarinimas stiprina daugiakalbystę ir yra viena iš priemonių skatinti, apsaugoti ir išsaugoti kalbų įvairovę bei kultūrinę tapatybę visame pasaulyje.

Kurčiųjų bendruomenės yra įvairialypės, o kurtieji taip pat dalyvauja ir kitų kultūrinių, kalbinių ir etninių mažumų bendruomenėse. Tuo pačiu atkreipkime dėmesį į vis dar egzistuojančią kurčiųjų asmenų diskriminaciją siekiant laisvai vartoti savo gimtąją gestų kalbą viešojoje erdvėje. Dirbkime išvien, kad būtų užtikrinta teisė laisvai vartoti gestų kalbą visose pasaulio valstybėse!

Kviečiame paskaityti „Gestų kalbos teisė visiems!“ chartiją. Ją rasite ČIA.

Rugsėjo 22 d. Dienos tema – DVIKALBIS UGDYMAS

Nacionalinės gestų kalbos užtikrina visavertį kurčiųjų įtraukimą į visuomenę!

Šis įtraukimas prasideda dar mokykloje, kuomet vaikai yra ugdomi dvikalbiu metodu – mokymo procese vartojant tiek šnekamąją kalbą, tiek gestų kalbą. Kokybiškas įtraukusis ugdymas yra nepaprastai svarbus, kad kurtiesiems būtų suteikta daugiau galimybių ir jie galėtų aktyviai dalyvauti bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime.

Dvikalbis ugdymo metodas leidžia klausos negalią turinčiam vaikui geriau įsisąmoninti gaunamą informaciją, įgalina jį aktyviai dalyvauti pamokoje, o vėliau - ir gyvenime. Tačiau tam, kad dvikalbis ugdymas būtų sėkmingas, visi kurčiųjų ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai turi puikiai išmanyti tiek šnekamąją, tiek nacionalinę gestų kalbą.

Visgi siekiant kuo sklandesnio kurčiųjų įtraukimo į visuomenę, dvikalbė aplinka turėtų būti užtikrinama ne tik mokyklose, bet ir namuose. Todėl nepaprastai svarbu, kad nacionalinės vyriausybės girdintiems tėvams, kurie augina kurčius vaikus, suteiktų tinkamas sąlygas ir galimybę nemokamai mokytis nacionalinės gestų kalbos. Gestų kalbos vartojimas nuo mažumės yra labai svarbus veiksnys kurčiųjų vaikų raštingumo ir kognityvinių įgūdžių lavinimui. Dėl to būtina didelį dėmesį skirti tinkamam kurčiųjų vaikų ugdymui užtikrinti visose kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklose.

Tam, kad kurtieji galėtų save pilnai realizuoti visuomeniame gyvenime, būtina užtikrinti platų valstybinių paslaugų prieinamumą nacionalinėmis gestų kalbomis. Tai apima sveikatos priežiūros paslaugas, socialines paslaugas, žiniasklaidą, darbinę aplinką, švietimo paslaugas bei kitas valstybės institucijų teikiamas paslaugas.

Dvikalbis ugdymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti kurčiųjų įtraukimą į visuomenę. Šiandien itin svarbu tai akcentuoti už švietimą atsakingiems politinių sprendimų priėmėjams.

Rugsėjo 23 d. Dienos tema – TARPTAUTINĖ GESTŲ KALBŲ DIENA. GESTŲ KALBA VISIEMS!

Tarptautinė gestų kalbų diena - tai unikali galimybė palaikyti ir puoselėti visų kurčių žmonių ir gestų kalbų vartotojų lingvistinę tapatybę bei kultūrinę įvairovę. 2017 metais Jungtinių Tautų priimtoje rezoliucijoje A/RES/72/161 rugsėjo 23 d. paskelbta Tarptautine gestų kalbų diena.  

Būtent šią dieną Pasaulio kurčiųjų federacija (WFD) organizuoja „Pasaulio lyderių iššūkį“ (angl. Global Leaders Challenge!), kurio metu siekiama paskatinti atkreipti visų valstybių lyderių, valdžios institucijų atstovų dėmesį į gestų kalbą ir paskatinti politikų bendradarbiavimą su vietinėmis kurčiųjų organizacijomis.

Minint šią dieną valstybių lyderiai (savivaldybių tarybų nariai, parlamento nariai, prezidentai, ministrai ir kt.)  kviečiami nusifilmuoti sakinį gestų kalba „(nacionalinės gestų kalbos pavadinimas) visiems!“ Pavyzdžiui: „Lietuvių gestų kalba visiems!“ / „Prancūzų gestų kalba visiems!“

„Pasaulio lyderių iššūkis“ – tai puiki galimybė nacionalinėms kurčiųjų organizacijoms paskatinti bendradarbiavimą su savo valstybės politiniais lyderiais. Nacionalinės kurčiųjų organizaicijos gali susisiekti su savo valstybės lyderiais ir pasiūlyti jiems nusifilmuoti vaizdo įrašą nacionaline gestų kalba. WFD surinks visus vaizdo įrašus ir patalpins savo socialiniuose tinkluose bei WFD internetinėje svetainėje. Visi vaizdo įrašai bus paviešinti rugsėjo 23 d., minint Tarptautinę gestų kalbų dieną.

Visus pasaulio lyderių vaizdo įrašus gestų kalba galėsite išvysti apsilankę Pasaulio lyderių iššūkio internetinėje svetainėje Global Leaders Challenge.

Rugsėjo 24 d. Dienos tema – GESTŲ KALBOS PRIPAŽINIMAS

1995 metais Uganda buvo pirmoji valstybė pasaulyje, oficialiai pripažinusi nacionalinę gestų kalbą. Nuo to laiko, maždaug tik 50 valstybių oficialiai įteisino gestų kalbą kurčiųjų gimtąja kalba. Tai sudaro mažiau nei 25 proc. Jungtinių Tautų valstybių narių.

Daugelyje valstybių kurčiųjų organizacijos itin glaudžiai dirbo ir dirba kartu su kurčiaisiais aktyvistais bei nacionalinėmis akademinėmis bendruomenėmis, siekiant teisinio gestų kalbos pripažinimo šalyje.

Nacionalinės gestų kalbos yra pilnavertės kalbos, turinčios tokias pat gramatines ir semiotines struktūras kaip šnekamosios kalbos. Jos privalo būti teisiškai pripažįstamos kurčiųjų - kaip kultūrinės mažumos - gimtąja kalba. Kodėl tai svarbu?

Oficialus gestų kalbos pripažinimas – tai pirmasis žingsnis siekiant įtvirtinti kurčiųjų asmenų žmogaus teises. Šis pripažinimas gali suteikti kurtiesiems instrumentines teises ir priversti nacionalines vyriausybes vykdyti savo įsipareigojimus kurčiųjų atžvilgiu.

Teisiškai pripažinus gestų kalbą, kurtieji turi teisę reikalauti, kad visos viešojo gyvenimo sritys ir paslaugos būtų prieinamos jų gimtąja kalba. Todėl nacionalinių vyriausybių pareiga yra užtikrinti, kad gestų kalba būtų oficialiai pripažįstama – tai pirmasis kurčiųjų įtraukimo į visuomenę žingsnis. Gestų kalbos įteisinimas gali padėti įgyvendinti pagrindines kurčiųjų asmenų žmogaus teises naudotis lygiomis galimybėmis visose gyvenimo srityse.

Rugsėjo 25 d. Dienos tema – LYGIOS TEISĖS VISIEMS KURTIESIEMS

Lygios galimybės darbo rinkoje yra pagrindinis veiksnys, kuris suteikia kurtiesiems galimybę klestėti ir atskleisti visus savo gebėjimus, siekiant įgalinti klausos negalią turinčius asmenis visuomenėje.

Tokį kurčiųjų įtraukimą turi skatinti nacionalinės vyriausybės, užtikrindamos pilnavertį gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimą, bei darbdaviai, pritaikydami darbinę aplinką gestų kalbos vartotojams. Tačiau nacionalinių kurčiųjų organizacijų pareiga – sukurti ir plėtoti gestų kalbos mokymo programas visuomenėje.

Valstybės finansuojamos gestų kalbos vertėjų paslaugos kurtiesiems turi būti prieinamos visose gyvenimo srityse!

Lygios galimybės visiems kurtiesiems reiškia, kad turi būti atsižvelgiama ir į nepakankamai atstovaujamų kurčiųjų bendruomenės narių, pavyzdžiui, kurčiųjų moterų poreikius. Klausos negalią turinčios moterys ir mergaitės patiria itin didelę diskriminaciją dėl lyties, turimos negalios ir priklausymo kalbinei mažumai.

Dėl to visi – taip pat ir kurčiųjų organizacijos – turi atkreipti dėmesį specifinę kurčiųjų moterų padėtį ir įgyvendinti tikslingas lyčių lygybės užtikrinimo priemones, įvairovę ir lygiateisį moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose tiek visuomenėje, tiek kurčiųjų organizacijų struktūrose.

Šiemet koronaviruso pandemija parodė, kad daugelyje šalių sveikatos įstaigų informacija kurtiesiems nėra prieinama jų gimtąja kalba. Visgi kurtieji turi teisę gauti reprodukcinės ir seksualinės sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatos prevencijos programų, įskaitant psichiatrinę priežiūrą ir psichoterapiją, informaciją savo gimtąja gestų kalba. Nacionalinės sveikatos priežiūros paslaugos turi būti laisvai prieinamos ne tik kurtiesiems, bet ir visiems valstybės gyventojams.

Lygios galimybės visiems reiškia, kad visos paslaugos turi būti kuriamos kartu su kurčiųjų organizacijų atstovais.

Rugsėjo 26 d. Dienos tema – KURČIŲJŲ LYDERYSTĖ

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos moto - "Nieko apie mus be mūsų." Tai reiškia, kad jokie sprendimai, paliečiantys kurčiųjų bendruomenę, negali būti priimami be kurčiųjų atstovų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese. Žinojimas įgalina kurčiuosius asmenis veikti ir leidžia jiems tinkamai atstovauti savo bendruomenę.

Kurtieji geriausiai žino, ko reikia klausos negalią turintiems žmonėms ir kaip pasiekti mūsų tikslus. Įvairios kurčiųjų bendruomenės advokacija užsiima jau daugiau nei du šimtmečius tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, skatindamos kurčių asmenų bei gestų kalbos pripažinimą politinėje erdvėje.

Pasaulio kurčiųjų federacija (WFD) - tai didžiausia negalios organizacija pasaulyje. Ją sudaro 125 valstybės narės, kurios, dirbdamos kartu, stengiasi užtikrinti lygias teises kurtiesiems visuomenėje.

Šis pasaulinis kurčiųjų organizacijų tinklas parodo, koks svarbus bendruomeniškumas siekiant lygiateisio paslaugų prieinamumo kurtiesiems visose gyvenimo srityse. Labai svarbu kurčiųjų organizacijoms užtikrinti reikiamą finansavimą, gebėjimų stiprinimą ir įgalinimą, kad jos galėtų sėkmingai veikti. Kurčiųjų organizacijos turi skatinti įtraukias ir tarpkryptines vertybes, pabrėždamos kurčiųjų nuomonių įvairovę kaip vieną iš pagrindinių kurčiųjų advokacijos principų.

Vis dėlto, norint gauti pakankamą ir realius poreikius užtikrinantį valstybinį finansavimą, kurčiųjų organizacijoms būtina pateikti kokybiškus, suderintus ir patikimus duomenis apie kurčiųjų bendruomenės narius, suskirstant juos pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gestų kalbos mokėjimą, turimą negalią ir užimtumą.

Tik per gestų kalbą kurtieji gali drąsiai kovoti ir ginti savo žmogaus teises. Teisė į gestų kalbą – tai pagrindinė kurčių asmenų žmogaus teisė.

Rugsėjo 27 d. Dienos tema – AŠ PALAIKAU ŽMOGAUS TEISES!

Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo pilietybės, gyvenamosios vietos, lyties, tautybės, turimo negalios, tikėjimo, kultūros ar kalbos, turi teisę reikšti savo žmogaus teises be diskriminacijos.

Žmogaus teisės gali būti pilietinės (teisė gyventi), politinės (teisė dalyvauti visuomeniniame gyvenime), ekonominės (teisė dirbti), socialinės (teisė į švietimą), kultūrinės (teisė priklausyti kultūrinei mažumai ir vartoti gestų kalbą) bei kolektyvinės (apsisprendimo teisė), ir visas jas turi lydėti pagrindiniai principai - lygybė ir nediskriminacija.

Žmogaus teisės yra priklausomos viena nuo kitos ir nedalomos. Tai reiškia, kad negalima suvaržyti tik keleto teisių, nepaliečiant visų žmogaus teisių rinkinio. Kaip visa tai galima pritaikyti kurtiesiems?

Teisė kalbėti gestų kalba ir priklausyti kurčiųjų bendruomenei yra kultūrinė žmogaus teisė. Teisė į gestų kalbą taip pat susijusi su teise į kokybišką mokslą bei į(si)traukimą į darbo rinką. Tam užtikrinti būtinas kvalifikuotų ir akredituotų gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimas.

Pripažinti kurčiųjų teisę vartoti gimtąją gestų kalbą - tai užtikrinti klausos negalią turinčių asmenų žmogaus teises! Tai pasiekti galima skatinant nacionalinių gestų kalbų vartojimą viešojoje erdvėje. Kurtiesiems visos teikiamos valstybinės paslaugos turėtų būti tiesiogiai prieinamos jų gimtąja gestų kalba, o nesant tokios galimybės, turi būti užtikrinamas gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimas. Lygybė ir nediskriminavimas yra pagrindiniai kurčiųjų prieigos prie visuomenės principai.

Ar pritariate, kad kurtieji nusipelno turėti lygias galimybes ir būti įtraukti į visuomenę? Ar palaikote nacionalinės gestų kalbos vartojimą savo šalyje? Jei taip, pasirašykite WFD parengtą "Gestų kalbos teisė visiems!" chartiją čia – Charter on Sign Language Rights for All!

Šaltinis: WFD