Vedybinė sutartis – kas tai ir kada ją reikia sudaryti?

Advokatė Marija Židonienė aiškina, kas yra vedybinė ir povedybinė sutartys - kada jas galima sudaryti ir kuo jos naudingos.

 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.101 str. vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio rėžimo nustatymas.

Vedybų sutarties sudarymas

Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo. Iki santuokos sudaryta vedybų sutartis yra vadinama ikivedybine sutartimi ir ji įsigalioja tik po santuokos sudarymo. Tuo tarpu po vedybų sudaryta sutartis yra vadinama povedybine ir ji įsigalioja nuo jos sudarymo dienos. Pažymėtina, kad povedybinė sutartis gali būti sudaroma susituokus bet kuriuo metu, net ir praėjus daug metų po santuokos sudarymo.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali pasirinkti vieną iš trijų įstatyme numatytų turto teisinių rėžimų, susitariant, kad:

  • turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
  • turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
  • turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.

Pagal pirmąjį variantą sutuoktiniai gali pasirinkti visiško turto atskirumo rėžimą, kuris reiškia, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas bus tik šį turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir jis šį turtą galės valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Visiško turto atskirumo rėžimas taip pat reiškia, kad asmenine nuosavybe išlieka ir visas iki santuokos sudarymo sutuoktinio įgytas turtas. Tačiau būtina pažymėti, kad net ir pasirinkus šį turto rėžimą, sutuoktiniai negali išvengti tų asmeninio turto ribojimų, kurie yra susiję su šeimos turtu.

Pagal antrąjį variantą sutuoktiniai gali pasirinkti visiško turto bendrumo rėžimą, kuris reikia, kad sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe bus laikomas ne tik tas turtas, kurį vienas iš sutuoktinių įgis po santuokos sudarymo, bet ir visas sutuoktiniams asmenines nuosavybes teise priklausantis turtas, kurį jie turėjo iki santuokos sudarymo.

Trečiasis variantas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirinkti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį rėžimą, kuris reiškia, kad santuokos metu sutuoktinių įgytas turtas jiems priklausys iš anksto nustatytomis dalimis.

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali išspręsti ne tik, koks turto teisinis rėžimas bus taikomas jų tarpusavio turtiniams santykiams, tačiau joje gali aptarti ir kitus turtinius klausimus, pavyzdžiui, sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nustatyti teises ir pareigas, susijusias su bendro turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, sutuoktinių dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir patiriant išlaidas bei kitus tarpusavio turtinius klausimus.

Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams vedybų sutartyje aptarti ir jiems priklausančio turto padalijimo būdą bei tvarką, jeigu sutuoktiniai nuspręstų nutraukti santuoką. Šios sąlygos įtraukimas į vedybų sutartį apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme ir ilgo bylinėjimosi proceso, kadangi iš anksto yra žinoma, kokiomis dalimis ir kam koks turtas po santuokos nutraukimo atitenka. Esant šiai sąlygai, teismo procesas žymiai sutrumpėja, kadangi teismui nereikia nagrinėti turto padalijimo klausimų, kadangi jie jau yra išspręsti vedybinėje sutartyje.

Vedybų sutartis padeda apsisaugoti nuo sutuoktinio skolų

Vedybų sutartis taip pat leidžia sutuoktiniui apsaugoti savo pajamas ar turimą turtą tais atvejais, kai antrajam sutuoktiniui kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir antstoliai šio sutuoktinio atžvilgiu pradeda priverstinio išieškojimo procedūras. Esant tokiai situacijai, jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį ir joje yra pasirinkę visiško turto atskirumo rėžimą, antstolis negalės nukreipti išieškojimo į pirmojo sutuoktinio gaunamas pajamas, ar kitą turtą, kuris būtų laikomas bendru, nesant sudarytos vedybų sutarties.

Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro. Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t. y., įregistravus viešame registre.

 

LKD informacija

 

Vaizdo įrašas parengtas įgyvendinant projektą „Lietuvos kurčiųjų draugijos veiklos rėmimas 2023 metais“, kurį finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM.

Vertimą atliko Lietuvių gestų kalbos vertimo centras.

 

 

Kokia jūsų reakcija?

like
3
dislike
0
love
0
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0