WFD kongresas Paryžiuje 2019 (Antroji diena)

2019-07-25 d. vyko II – ais Pasaulio kurčiųjų federacijos kongresas. LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora, viceprezidentas Mykolas Balaišis bei Valdybos nariai Tomas Ivanauskas ir Arūnas Bražinskas dalyvavo įvairiose konferencijose ir dalinasi su bendruomene aktualiausiomis naujienomis.

LKD prezidento pranešimų apibendrinimas

Ispanijoje yra projektas pavadinimu „Easy TV“. Projekto tikslas – parengti laidų vertimus pasitelkiant avatarą t.y. kurčias ar girdintis žmogus nusifilmuoja naujieną, laidą ar pan. ir televizijoje deda ne jo atvaizdą, o avatarą. Tai specialiomis technologijomis kuriamas vertimo perteikimo būdas.  Ši technologija yra tobulinama, nes gestų kalboje labai svarbios emocijos ir veido išraiškos, avatarai (robotai) to perteikti kol kas negali. Kol kas susiduriama ir su 3D perteikimo problema, tačiau šiuo klausimu yra dirbama, o technologijos nuolat tobulėja. Tikimąsi, kad ateityje toks vertimas bus labai populiarus.

Lektorė iš Norvegijos pasakojo, kad daugelis šalių siekia, kad gestų kalbos vertėjams būtų pakeltas darbo užmokestis, kad didėtų vertėjų skaičius. Tačiau ji akcentavo, kad reikia neužmiršti ir kito siekio – suteikti kurtiesiems sąlygas gyvai bendrauti. Be to reikia pagalvoti ar vertėjo kokybė yra tinkama, ar vertėjas suprantamai perteikia kurčiajam  informaciją, ar kurčiasis tikrai sugeba įsitraukti į bendravimą? Čia išskiriama inkliuzija ir iliuzija. Iliuzija - kuomet yra bendravimo problemų, inkliuzija - kuomet kurčias yra pilnavertiškai įtrauktas į laisvą bendravimą.

Vienos lektorės iš Vokietijos paskaitoje susirinko daug žmonių. Čia ji pasakojo apie gestų kalbą. Mes pripratę, kad dėl gestų kalbos reikia kovoti, kad ji būtų patvirtinta, plėsti jos žinomumą, kovoti dėl vertimų, geresnių sąlygų ir pan. Tačiau, yra valstybių kurios galvoja, kad gestų kalba kainuoja! Kad kainuoja įsteigti vertėjų centrus, kainuoja socialinius centrus plėst kainuoja, viskas kainuoja… Tačiau gestai – ne kaina, gestai yra kalba dėl kurios reikia kovoti, kad būtų ne tik kalba, bet ir teisė ja bendrauti ir, kad šia kalba būtų pritaikytos įvairios sąlygos kurtiesiems.

LKD viceprezidento pranešimų apibendrinimas

Afrika, kaip žinote, sunkiai besiverčianti šalis. Vyrauja skurdas ir panašiai. Labai daug Afrikos šalių padeda kitos valstybės: Švedija, Danija, Suomija. Teikia finansinę paramą. Taip pat rengia įvairius mokymus, šviečia įvairiais klausimais pvz.: kaip tapti lyderiu ir suburti kurčiuosius kuriant kurčiųjų organizacijas. Pvz.: Kenijoje (žr. pavadinimas gestas) kurčiųjų organizacija susikūrė 2017 m.

Kita įdomi tema „Kurtieji turintys antrą negalią“ t.y. kurčiasis su protinė negalia, kurčias ir aklas, kurčiasis su judėjimo negalia ir pan.  Yra daug įvairių papildomų negalių kuriuos turi kurtieji. Austrijos profesorius atliko tyrimą ir pastebėjo, kad kurtieji turintys papildomą negalią turi susiburti ir būti vienoje vietoje. Jeigu jie yra išsiskirstę tuomet nebėra bendravimo, todėl geriau yra, kuomet jie yra susibūrę. Labai svarbu, kad jie  galėtų bendrauti arba piešti, nes piešdami perteikia savo nuotaiką (parodo yra laimingas ar liūdnas). Per piešimą galima stiprinti ryšį. Toks bendravimas skatina ir jų savarankiškumą.

WDF kongrese vyksta ne tik konferencijos, bet ir parodos. Čia yra pristatomi įvairūs meno darbai bei technologijos pritaikytos kurtiesiems. Taip pat reklaminiai plakatai apie universitetus, rengiamas konferencijas ir pan.

LKD valdybos nario Tomo Ivanausko pranešimų apibendrinimas

Skandinavijos šalys labai remia Afrikos valstybes: vykdo mokymus, gestotyra, ugdo įvairiais klausimais. Labai įdomu, kad yra šalių kurios siekia labai daug dalykų t.y. šiandien jos atrodo taip, kaip Lietuva atrodė prieš kokį 30 metų. Pvz.: Kosove tik 2010 metais patvirtinta gestų kalba, ir jie džiaugiasi tik tuo, ką mes pasiekėme dar 1995 m. Kosovo gestų kalba labai panaši į kaimyninių šalių gestų kalba yra tik minimalus 8 – 9 % skirtumas tarp šių kalbų.

Anglijoje yra sudarinėjamas gestų kalbos žodynas, gestotyra. Lietuvoje taip pat yra nagrinėjama gestų kalba. Labai svarbu, kad nauji žodžiai, kuriuos ketinama įtraukti į žodyną, būtų pristatomi plačiajai visuomenei, kad nebūtų taip, jog kurtieji apie juos nežino arba prieštarauja tokiems gestams. Surinktą  informaciją apie gestus ir gestų kalbą reikia ne kaupti, o dalintis su kurčiųjų bendruomene. Šis gestų kalbos analizės projektas vykdomas įvairiose šalyse. Pvz.: Kinijoje apie gestus ir gestų kalbą video pranešimus rengia 870 žmonių.

Afrikoje esanti valstybė Čadas neturi duomenų apie gestų kalba, nėra atliekamas kalbos tyrimas. To priežastis – nėra išsilavinusių kurčiųjų, kurie būtų baigę universitetą dėl to prašo pagalbos iš kitų. Nors kurčiųjų yra tikrai daug, tačiau atlikti gestų kalbos analizę, tyrimą, šalyje nėra kam.

Bolivijoje stengiamasi surinkti kuo daugiau medžiagos, o pateikus viską vyriausybei su prašymu tęsti veiklą, sulaukia pasyvaus atsakymo ir dėl to visas procesas sustoja. Buvo prašymas WDF padėti šiuo klausimu. Ir iš tiesų, kaip skirtingai kiekviena tauta susiduria su vis kitomis problemomis: vieni lengvai išsprendžia kažkokį klausimą dėl gestų kalbos ar pritaikymo, ar geresnių sąlygų, o kitiems tenka kreiptis metai iš metų ir siekti, kad pagaliau būtų atkreipiamas dėmesys.

2019 m. Vokietijoje vyks suvažiavimas dėl gestų kalbos žodyno sudarymo. Dalyvauti gali visi, kurie domisi gestotyra arba tiesiog labai domisi pačia gestų kalba.

Italijoje yra atliekamas tyrimas apie kurčiuosius, jų kultūrą, gyvenimo būdą ir pan. palyginant kurčiuosius anksčiau ir dabar. Bus sukurtas internetinis puslapis ir medžiaga bus viešai prieinama. Šią idėja būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, juk tiek daug kurčių žmonių, vyresnio amžiaus, kurie galėtų papasakoti labai įdomių istorijų.

LKD valdybos nario Arūno Bražinsko pranešimų apibendrinimas

Lektorė iš Belgijos pasakojo įvairius pranešimus apie gestų kalbą. Šių metų kongreso tema „Gestų kalba yra visų teisė“. Ji pasakojo apie įvairius dalykus: gestų kalba yra reikalinga kurtiesiems, gestų kalba galima išreikšti jausmus, emocijas, mintis ir pan., gestų kalba atveria duris į pasaulį, gestų kalba – unikali kalba, gestų kalba – pirmoji kurčio žmogaus kalba, gestų kalbos privalumai ir pan. Kiekvienas teiginys turi turėti argumentą, pvz.: kodėl reikalinga gestų kalba ir pan.

Taip pat buvo paskaita apie avataro privalumus bei avatarų kūrimą. Yra labai sunku sukurti natūraliai gestus ir emocijas perteikiantį avatarą, kol kas jie rodo tik pačius getus, be emocijų. Avatarų kūrimas reikalauja didelių kaštų. Bet yra ir teigiamų pusių, pvz.: avataro pagalba yra galimybė kurti anoniminius video pranešimus. Tačiau kol kas avatarų pagalba galima kurti tik minimalius pranešimus, pvz.: pravesti lėktuvo instruktažą, viešbučio taisykles ar pan. Tačiau avatarai vertėjų neturėtų pakeisti, nes su vertėju yra palaikomas gyvas bendravimas, emocijos.

Taip pat buvo paskaita apie pradinukų imigrantų mokymą. Kaip dėstyti pamoką, jeigu jų gestų kalba yra visiškai kitokia, nesupranta. Reikėtų pradėti nuo tarptautinės gestų kalbos, o paskui jau mokyti tos šalies kalbą. Kyla klausimų ar išmokę tarptautinę kalbą nebus taip, kad ignoruoti tos šalies, kurioje gyvena, kalbą? Kad taip nenutiktų, mokyti reikia paprastais, vizualiniais gestais, pvz.: parodyti tarptautinį gestą „valgyti“, o tada tos šalies kalba pakartoti.

Kokia jūsų reakcija?

like
0
dislike
0
love
0
funny
0
angry
0
sad
0
wow
1