Naujasis Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentas M. Radavičius
Birželio 7 d. Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija (LGKVA) beveik vienbalsiai išrinko naują prezidentą: dešimtmetį asociacijai vadovavusią Ramunę Leonavičienę pakeitė gestų kalbos vertėjas Mantas Radavičius. Jis šiemet baigė Vilniaus kolegiją ir įgijo gestų kalbos vertėjo specialybę. Nors jam tik 22 metai, jauno vaikino galvoje idėjų ir entuziazmo iš esmės pakeisti LGKVA veidą netrūksta. Pasibaigus rugsėjo darbų maratonui, naujasis LGKVA prezidentas sutiko pasidalyti savo mintimis su „Akiračio“ skaitytojais.
Mantai, papasakok, kaip užsimezgė ryšys su kurčiųjų bendruomene?
Gimiau ir augau kurčiųjų šeimoje, tad kurčiųjų bendruomenė ir gestų kalba man nėra svetimos. Augant stebėjau savo brolio veiklą Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre, ir pamažu man pačiam atsirado noras įsitraukti į aktyvią bendruomeninę veiklą. Taip pradėjau lankyti imituojamosios dainos būrelį, dažnai tekdavo savanoriauti Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos (KKJO) veiklose, o vėliau tapau ir KKJO tarybos nariu. Paskui perėjau į Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociaciją (LKJA). Dabar jau trejus metus dirbu gestų kalbos vertėju Kaune. Taigi mano ryšys su kurčiaisiais yra ilgas ir glaudus.
Kodėl pasirinkai gestų kalbos vertėjo specialybę?
Dar mokydamasis aštuntoje klasėje sugalvojau, kad noriu būti gestų kalbos vertėju. Šis noras nedingo iki pat dvyliktos klasės, tad baigęs mokyklą nė nedvejojau, kokią specialybę rinktis. Savo pasirinkimo tikslios priežasties nebeatsimenu, bet manau, kad didelę įtaką padarė tai, jog augau kurčiųjų šeimoje ir nuo mažens mačiau, kaip stinga komunikacijos tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų. Norėjau bent šiek tiek šią problemą sumažinti.
Kaip tapai LGKVA nariu?
LGKVA nariu tapau prieš metus. Pats asmeniškai domėjausi, ką asociacija yra nuveikusi nuo savo įsikūrimo, ir pamačiau, kad be šios organizacijos vertėjai greičiausiai neturėtų to, ką turi dabar. Šiemet teko dalyvauti Pasaulinės gestų kalbos vertėjų asociacijos (WASLI) konferencijoje. Supratau, kad Lietuvoje turime labai aukšto lygio vertimą: organizuojame tarptautines konferencijas, kuriose dirba kurtieji vertėjai ir yra verčiama tarptautiniais gestais. O daugelyje šalių tai yra dar nepažįstamas dalykas. Daugiausia tai pavyko pasiekti per LGKVA veiklą. Mes turime labai daug ir tuo galime pasidžiaugti, tačiau kartais neįvertiname. Prisijungiau prie LGKVA, kad prisidėčiau prie visiems Lietuvos gestų kalbos vertėjams aktualios veiklos.
Kas paskatino kandidatuoti į LGKVA prezidento postą?
Man labai patinka mano darbas ir šioje srityje noriu siekti daugiau, domiuosi perspektyvomis. Baigęs mokslus Vilniaus kolegijoje supratau, jog mano darbotvarkėje atsilaisvino vieta naujai veiklai, kuriai galiu skirti daugiau laiko ir dėmesio. Kaip tik buvo planuojamas LGKVA suvažiavimas ir naujo prezidento rinkimai, tad nusprendžiau išbandyti jėgas, ir man pavyko.
Kaip manai, kokie iššūkiai tavęs laukia?
Tapęs prezidentu pirmiausia pastebėjau, kad žmonės mane vertina labai skeptiškai. Pasigirdo kalbų, kad, R. Leonavičienei palikus LGKVA prezidento postą, asociacijai bus tikrai sunku, nes žmonės netiki, jog kas nors gali pakeisti buvusią prezidentę. Taigi pirmas uždavinys man bus pakeisti šį požiūrį, parodyti, kas esu ir ką galiu. Labai stengsiuosi, kad man tai pavyktų padaryti.
Antra, pastaruoju metu taip pat iškilo prieštaravimų, kad LGKVA apskritai Lietuvoje nereikia, ji neveiksni, ir dėl to daug gestų kalbos vertėjų nenori įsitraukti į asociacijos veiklą. Tikras iššūkis bus pakeisti šį neigiamą požiūrį į LGKVA. Iš esmės norėtųsi padaryti taip, kad žmonės norėtų būti asociacijos nariais, kad atsirastų didesnis pasitikėjimas iš vertėjų pusės kurčiaisiais, ir iš kurčiųjų pusės – vertėjais, taip pat kad ir gestų kalbos vertėjai labiau pasitikėtų savimi bei savo kolegomis, daugiau bendradarbiautų tarpusavyje.
Taigi kartu su komanda stengsimės didinti asociacijos žinomumą ir prestižą visuomenėje: skatinsime gestų kalbos vertėjų tarpusavio bendradarbiavimą, dalijimąsi gerąja patirtimi, taip pat dialogą su kurčiųjų organizacijomis. Manau, būtina visiems suprasti, kad LGKVA yra itin svarbi organizacija siekiant pagerinti gestų kalbos vertėjų darbo sąlygas ir kelti šios profesijos prestižą visuomenėje, taip pat gerokai prisidedanti prie kurčiųjų gerovės Lietuvoje kūrimo. Informacinę veiklą daugiausia planuojame vykdyti per projektus, kuriems idėjas jau generuojame. Idėjų yra tikrai daug, tiesiog reikia jas visas išgryninti ir judėti į priekį.
Ko pats tikiesi šiame naujame profesiniame kelyje?
Vadovo vaidmuo – man nauja, dar neišbandyta sritis. Tad iš savęs tikiuosi asmeninio ir profesinio tobulėjimo – tai tikrai sudėtingas iššūkis. Labai tikiuosi, kad pavyks sklandžiai vykdyti LGKVA prezidento pareigas ir būsiu pavyzdys kitiems gestų kalbos vertėjams. O iš komandos labai tikiuosi palaikymo ir aktyvaus dalyvavimo asociacijos veikloje. Noriu, kad ir jie būtų pavyzdys ir įrodymas, jog asociacija reikalinga mums visiems.
Ko palinkėtum sau, savo kolegoms ir visai kurčiųjų bendruomenei?
Visiems linkiu daugiau tikėjimo, kad ateityje viskas bus tik geriau, taip pat asmeninio bei institucinio bendradarbiavimo, nes tik dirbdami kartu, eidami išvien, mes galime pasiekti daugiau gestų kalbos vertėjams ir kurtiesiems palankesnių politinių sprendimų. Ir apskritai – tik dirbdami kartu mes būsime laimingesni.
M. Radavičius turi idėjų ir entuziazmo iš esmės pakeisti LGKVA veidą.
Aut. Justina VERTELKAITĖ
"Akiračio" info.