Susitikimas su Švietimo mokslo ir sporto ministerija

Kiekvienais metais paskutinė rugsėjo savaitė viso pasaulio kurčiųjų bendruomenėms – ypatinga, kadangi visi švenčiame Tarptautinę kurčiųjų žmonių savaitę. Pasaulio kurčiųjų federacija (WFD) iš anksto skelbia kiekvienos dienos temą ir atitinkamai pagal tai yra ruošiamasis renginiams ir susitikimams. Šiais metais Tarptautinę kurčiųjų žmonių savaitę minėjome rugsėjo 18 – 24 dienomis. 

Pirmadienį, rugsėjo 18 dieną, per Tarptautinę kurčiųjų žmonių savaitę, LKD atitinkamai pagal temą – „Kurčiųjų vaikų teisių deklaracija“ -  pradėjo nuo susitikimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministru Gintautu Jakštu bei jo patarėju Ignu Gaižiūnu. Čia LKD atstovai - prezidentė Vaida Lukošiūtė, viceprezidentas Paulius Jurjonas bei LKNUC atstovai - direktorė Svetlana Beniušienė ir Tarybos narė, lietuvių kalbos mokytoja Milda Pošiūtė-Žebelienė atvyko turėdami du pagrindinius klausimus – dėl lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino ir kitų egzaminų pritaikymo klausos negalią turintiems vaikams ir dėl galimybės įtraukti lietuvių gestų kalbą kaip pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą. 

Susitikimo pradžioje LKD prezidentė pabrėžė, kad kurčiųjų gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba, o lietuvių kalba prilygsta užsienio kalbai, todėl laikyti egzaminus vaikams yra labai sunku dėl kelių dalykų: lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba turi skirtingas gramatines struktūras, sakinių sandarą dėl to labai sunku suprasti teksto mintį ir žinoma, skirtingai nei girdintys vaikai, kurtieji lietuvių kalbą pradeda mokytis mokykloje, neretai – „kaldami“ atmintinai. Išsakytoms mintims pritarė ir LKNUC atstovai ir susitikime dalyvavę vaikai, jie vieningai pabrėžė, kad skaitydami tekstus atpažįsta tik gerai žinomus žodžius, tačiau esmę suprasti ne visada yra įmanoma. 

Kitas, labai svarbus, klausimas buvo lietuvių gestų kalbos egzaminas. Kultūrinės mažumos, kaip ir kurtieji, laiko lietuvių kalbos egzaminą, tačiau turi galimybę rinktis ir savo gimtosios kalbos valstybinį egzaminą, tad kyla klausimas, ar kurtieji nėra dėl tokio sprendimo diskriminuojami? Lietuvių gestų kalbos egzaminas suteiktų motyvacijos ir patiems vaikams, skatintų tobulėti, atvertų galimybes geresniems akademiniams pasiekimams. Ministerijos atstovai neatmetė tokios galimybės, tačiau pabrėžė, kad toks įgalinimas pareikalautų 2-3 metų (dėl programos sudarymo, egzaminų vertinimo sistemos sukūrimo).

Susitikimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo žingsnis į priekį siekiant užtikrinti kurčiųjų vaikų teises švietimo srityje. Šis dialogas turi potencialą pagerinti jų švietimo galimybes ir užtikrinti, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes pasirinkti egzaminus pagal savo poreikius ir gebėjimus. Tai svarbus žingsnis į priekį kurčiųjų bendruomenės integracijos ir lygių galimybių siekiant švietimo srityje.

Džiaugiamės produktyviu pirmadieniu ir dėkojame visiems už dalyvavimą ir bendradarbiavimą siekiant pagerinti klausos negalią turinčių vaikų švietimo sistemą ir jų teisę į kokybišką mokslą gimtąja kalba - lietuvių gestų kalba. 

Dėkojame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai už priėmimą. Susitikime dalyvavo ir Kristina Valantienė, Švietimo pagalbos skyriaus vedėja.

LKD informacija